Gojus

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gojus, viensėdis, buvęs Kruonio apylinkėje, ant Nemuno kranto, 1923 m. - 7 km nuo Kruonio, 22 km nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties.

Turinys

Istorija

Gojaus užusienis (2 sodybos, 16 gyventojų katalikų) paminėtas 1881 m. „Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne“. 1897 m. užusienis su 26 gyventojais ir 49 dešimtinės žemės priklausė Kopačiui. 1923 m. - 2 sodybos, 12 gyventojų, 1931 m. - 2 sodybos ir 32,72 ha žemės, 1947 m. - 2 sodybos, 8 gyventojai. Viensėdis panaikintas 1971 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.

Vietovardžiai

Anglininkų pradžios mokyklos mokytojas Adomas Čerkauskas 1935 m. gruodžio mėn. užrašė Gojaus vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas - Bernardas Kapočius, gimęs šiame vienkiemyje.

Gojus – vienkiemis su 2 gyventojais. „Pusė - žema smėlėta, antra pusė žemės aukšta šlyno molėta tarp griovių”. „Seniau augo spygliuotas miškas, kurio medžiai buvo labai stori ir aukšti. Žemė priklausė ponui Barevičiui”.

Kupstinė – pieva. „Aukšta dregna šlyno molėta žemė”. Apie 0,5 ha dydžio. „Viduryje ariamos žemės vadinamos Šlynės, kuri priklauso Kapočiui. Prieš 60 m. gyveno Gojaus vienkiemio nuomininkas Stankevičius ir dirbo puodus imdamas molį iš minėtos pievos, palikdamas neišlygintas vietas. Dėl to atsirado kupstų. Nuo to ir vardas Kupstinė”.

Lygė – ariama žemė. Prie smėlio, lygi vieta. Apie 13 ha dydžio. Prie Nemuno, šiaurinėje vienkiemio pusėje.

Šlynė – ariama žemė. Drėgna, vakarinėje pusė molėta, rytinėje - smėlėta žemė. „Seniau buvo miškas, kuris priklausė Barevičių dvarui”.

Telėdnykas (vietos tarme Telėnikas) – ganykla-revas. Tarp kalnų, apie 2 ha dydžio. Pietinėje vienkiemio pusėje.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 84.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos