Jakštonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jakštonys (Jaksztany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.

Jakštonys, kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Rumšiškių, 19,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, ant Kauno marių kranto. Pietrytiniu pakraščiu teka Karčiupis, už jo plyti Rumšiškių miškas. Šiaurės rytuose Jakštonys ribojasi su Vilniaus-Kauno greitkeliu.

Į pietus nuo Jakštonių, marių užlietame slėnyje, ant pirmos viršsalpinės terasos aptikta akmens amžiaus gyvenvietė, kur surasta vėlyvojo paleolito-neolito titnago radinių.

Istorija

Jakštonys minimi 1817 m. Rumšiškių parapijos krikšto metrikų knygoje. 1812 m. birželio 24 d. Napoleono armijos kavalerija, kurią sudarė trys korpusai, vadovaujama Neapolio karaliaus J. Miurato, persikėlusi per Nemuną buvo sustojusi Jakštonyse. Vėliau nužygiavo į Vilnių. Kaimas pažymėtas 1843 m. Vilniaus gubernijos Kauno apskrities žemėlapyje. 1899 m. birželio 24 d. pasienio sargybiniai ties Prūsijos siena sulaikė Jakštonių gyventoją Benediktą Apanavičių su 61 lietuviška knyga bei laikraščiu ir 275 paveikslėliais, tarp jų 255 buvo su lietuviškais tekstais. Už tai ilgai kalintas Kalvarijos kalėjime.

1921 m. buvusi Jakštonių pradinė mokykla. 1923 m. kaime buvo 13 sodybų, 68 gyventojai. Kaimas (127,1 ha žemės dviejuose sklypuose) į vienkiemius išskirstytas 1937 m. Kaime daugiausia buvo: Apanavičių, Daukšių, Jasilionių, Matakų, Stančiauskų. Kaimo žmonių bendra nuosavybė - kapinės, „kalkinyčia“ ir Nemuno vaga ties kaimu iki upės vidurio. Tuo metu per kaimą ėjo senųjų Rumšiškių-Kauno plentas. 1943 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežta M. Daukšaitė. Grįžo 1946 metais. 1949 m. gruodžio 19 d. kaime įsikūrė kolūkis „Nemuno pakrantė“ (pirmasis pirmininkas - J. Stančiauskas).

1947 m. kaime buvo 15 sodybų, 88 gyventojai, 1959 m. - 48 gyventojai, 1977 m. - 6 šeimos (14 gyventojų), 1983 m. - 6 sodybos, 2000 m. - 4 sodybos, 15 gyventojų, 2002 m. – 5 sodybos ir 12 gyventojų.

Šiuo metu kaimas yra ant viršutinės Nemuno slėnio terasos, kur išsikėlė prieš 1959 m., kai statant Kauno hidroelektrinę buvo užtvenktas Nemunas; senoji kaimavietė liko Kauno marių dugne. Kaime yra kapinės.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 210.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos