Kaišiadorių girininkijos vietovardžiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kaišiadorių girininkijos vietovardžiai

Girininkas Jonas Tucevičius 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Kaišiadorių girininkijos vietovardžius.

Girelė (vietinių žmonių vadinama Girelka) – miškas. Reljefas lygus, vidury - įdubimas, dirvožemis apydrėgnis, priemolis, vietomis priesmėlis, daugiausia auga eglės. 189,6 ha dydžio. Prie geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Kaunas, kairėje pusėje. Apie 1,8 km nuo Kaišiadorių miestelio į šiaurės vakarus. „Šis miškas prieš Didįjį Karą priklausė Rusų valdžiai. Jame yra Kaišiadorių Miškų Urėdijos įstaiga. Yra 4 gyvenamieji triobesiai ir 6 ūkio triobesiai. Prieš karą buvo irgi miškų žinybos triobesiai ir vadinosi „Kardonas””.

Žebinos miškas (vietinių žmonių vadinama Kiemelių durpynai) – miškas, pievos ir dirbama žemė. Žema vieta, pietrytinėje pusėje šiek tiek nuotaki, durpžemis. 21 ha dydžio. Apie 1,7 km į pietvakarių pusę nuo Kaišiadorių miestelio, kairėje plento Kaišiadorys-Žiežmariai pusėje. „Šis plotas gautas iš Žemės fondo skirstant Žėbinos palivarką padidinimui Kaišiadorių miestelio, buv. savininko Br. Romerio”.

Lijono miškas (vietinių žmonių vadinama Liepynas) – miškas. Pakili vieta, į pietų pusę nuotaki. Dirvožemis drėgnokas, prie molio, daugiausia auga beržai. 84,6 ha dydžio. Apie 4-5 km į vakarų pusę nuo Kaišiadorių miestelio, prie Pažardžio vienkiemio, Žiežmarių valsč. „Šis miškas 1921 metais nusavintas nuo pil. K. Romerytės gyv. Lijono dvare, Žiežmarių valsč.”. „Vardas nuo Lijono dvaro”.

Pažardžiai – tarnybinė žemė. Vieta pakili, į pietus nuotaki, dirvožemis - priemolis ir molis. 21 ha dydžio. Tarp valdžios Lijono miško ir Grėbliauciškių kaimo. „Šis palivarkas yra nusavintas iš K. Romerytės. 21 ha su triobesiais vienu gyv. namu ir dviem ūkio triob. perduotas miškų žinybai. Likusi žemė išskirstyta į viensėdžius”.

Tryliškių miškas (vietinių žmonių vadinama Stonevos miškas arba Beržynas) – miškas, 141 kvartalas. Šiaurinėje pusėje pakili vieta, dirvožemis drėgnokas, priemolis, vietomis molis. Daugiausia auga eglės. 142,3 ha dydžio. Iš pietų pusės Kertauninkų kaimas, iš šiaurės vakarų - Grėbliauciškių kaimas. „Šis miškas 1921 m. nusavintas iš Stonevos dvaro. Ten pat yra eigulio pasoda „Ąžuolynas”, vienas gyvenamasis namas ir 2 ūkio triobėsiai, 6 ha tarnybinės žemės”. Vardas „pareina nuo Tryliškių dvaro”.

Tryliškių miškas (vietinių žmonių vadinama Eglynas) – miškas, 142 kvartalas (Malvinava), 143 kvartalas (Kantuvka, Sratkova, Mižonkelis, Aštraučiškės). 142 kvartalas – šiaurėje pakili vieta, į pietų pusę nuotaki, 143 kvartalas – šiaurinė dalis žema, pietrytinė – pakili. Dirvožemis - priemolis, vietomis priesmėlis. Daugiausia auga eglės. Nuo Kaišiadorių miestelio apie 3-4 km plentu link Žiežmarių miestelio, dešinėje pusėje. Iš pietryčių pusės - Malvinavos - Ščebnicos ir Vladikiškių kaimo žemė. Iš pietų - Avilių kaimo žemė, iš pietvakarių - Kertauninkų kaimo žemė. „Tryliškių miškas yra 1921 m. nusavintas iš Tryliškių dvaro Žiežmarių valsč. Vėliau 25 ha grąžinta savininkei pil. Liandsbergienei”.

Vladikiškių miškas (vietinių žmonių vadinama Šilas) – miškas. Vieta pakili, į šiaurės rytų pusę nuotaki, dirvožemis drėgnokas, smėlis, vietomis žvyras, daugiausia auga eglės. Nuo Žiežmarių miestelio vieškeliu Žaslių miestelio link į šiaurę apie 3-4 km. Į šiaurės vakarų pusę - Vladikiškių kaimo ir dvaro sklypų (dabar Stasiūnų kaimas) žemė, iš pietryčių - Tarpumiškio kaimo žemė. Iš pietų ir pietvakarių pusės - Bačkonių valdiškas miškas ir Žiežmarių miestelio žemė. Šis miškas 1921 m. buvo nusavintas iš davrininko J. Strumilos ir iš Vladikiškių dvaro savininkų. „Iš pietų - vakarų pusės buvo Vladikiškių dvaro polivarkas „Tribuniškis”, bet dabar miškas yra žymės suartų užuoganų ir šulinys užgriuvęs, buvo 25 sieksniai gilumo. Buv. miško savininkui grąžinta 25 ha to miško. Per 146 miško kvartalą eina vieškelis Žiežmariai-Žasliai. 144 miško kvartale, ant kalno yra mūrinis kryžius, pastatytas 1911 m. buvusio miško savininko Br. Romerio. „Vladikiškių miško vardas pareina nuo Vladikiškių dvaro vardo”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos