Kruonio girininkijos vietovardžiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kruonio girininkijos vietovardžiai

Girininkas Stepas Samoiliukas 1936 m. balandžio mėnesį užrašė Kruonio girininkijos vietovardžius. Žinios rinktos iš miškų sargybos ir apylinkių senesnių gyventojų.

Rojus – pieva. Lyguma, juodžemis, apaugusi ąžuoliukais, auga gera žolė. Aplinkui miškas. Apie 2,5 ha dydžio. „Graži, rami vieta, gražus gamtovaizdis. Spėjama, kad dėl to ir gavo šį pavadinimą”.

Kasparo raistas – bala. Nuskurusios pušelės, juodžemis, auga viksvos. Apie 1/3 ha dydžio. „Kadaise Kasparas (pavardė), pamiškio gyventojas, šienaudavo ten augančią žolę”.

Užnešius – revas. Krantai apaugę spygliuočiu mišku, per kurį bėga upelis iš Norkūnų ežero. „Upelio versmės – Norkūnų ežeras. Upelis teka per Vaiguvos km. į Nemuną”. „Pavasarį, ežere pakilus vandeniui, reve susidarydavo smarki srovė, kuri griauja krantus ūkininkų laukuose ir užneša valdiškame miške žemiau stovinčias vietas”.

Tarpukelė – miškas. Spygliuočių miškas, juodžemis, vietomis šlapia. Apie 15 ha dydžio. „Mažas miškelis iš kurio vienos pusės plentas, iš antros - vieškelis. Būdamas tarp dviejų kelių siauru ruožu ir gavo pavadinimą”.

Pupučių kalnelis – kalnelis. Auga mišrus miškas. Apie 2 ha dydžio. „Anksčiau kalnelyje augo senas, didelis ąžuolas su skylėmis, kuriose perėjosi pupučiai”.

Pupalaiškynų raistas – bala. Šlapia vieta, auga pupalaiškiai, miškas. Paviršius juodžemis. Apie 0,5 ha dydžio. „Nuo senovės auga pupalaiškiai”.

Ąžuolas – medis, krūtinės aukštyje apie 130 cm storio. „Pasakojama, kad anksčiau čia vaidindavęsi: naktį važiuojantiems numaustydavo ratus ir panašiai”.

Bagūnas – raistas. Iš vienos pusės - spygliuočių miškas, iš kitos pusės - Žiūronių viensėdžio laukai. Žemė prie žvyro. Apie 0,5 ha dydžio. „Raiste auga daug gailių, kurias vietas gyventojai vadina bagūnais”.

Bumbabalė – bala. Aplinkui miškas, viduryje šlapia pieva. Apie 4 ha dydžio.

Bliūdas – miškas. Įdubimas, apsuptas kalnelių, apaugusių eglėmis. Apie 1 ha dydžio.

Darželio raistas – bala. Krūmokšnių priaugusi bala, juodžemis ir vanduo. Auga laukinės lelijos. Apie 1 ha dydžio. „Manoma, kad gavo pavadinimą nuo ten augančių laukinių lelijų”.

Deferencija – miškas. Auga spygliuočiai medžiai. Apie 3 ha dydžio. „Miškelis anksčiau priklausė dvarui ir vėliau dėl jo priklausomybės tarp gyventojų ir dvaro kilo ginčų. Bylą laimėjo gyventojai. Miškelis privati kaimo nuosavybė”.

Driežupis – griovys. Šaltinis, pradžia Driežupio upelio versmių. Šlaitas apsuptas stačiais krantais. „Seniau būdavo labai daug driežų”.

Ežerėlis – raistas. Šlapia vieta, apaugusi jaunais medeliais, klampus dumblas. Apie 25 arų dydžio. „Gyventojai pasakoja seniau čia buvus ežerėlį, kuris užslinko ir apaugo mišku”.

Ginpievio kalnas – kalva. Viduryje miško, apaugusi retais medžiais. Apie 0,25 ha dydžio. „Anksčiau gyventojai per kalvą gindavo savo gyvulius į nuosavas pievas, esančias už kalvos”.

Ilgoji pieva – pieva. Lygi, pailga, aplinkui auga miškas. Apie 1,5 ha dydžio. „Pavadinimas, manoma, nuo pievos formos”.

Kapai – miškas. Sausa, lygi, akmenuota vieta, apaugusi spygliuočiais medžiais. Apie 0,5 ha dydžio.

Kazakevičiaus pieva – pieva. Valdiška pieva, iš pietų pusės įsikišusi į mišką, dirvožemis - juodžemis. Apie ¾ ha dydžio.

Kojalė – pieva. Apie 1 ha dydžio.

Krugždaraistis – raistas. Šlapia pieva, apaugusi jaunomis pušaitėmis. Apie 1 ha dydžio.

Kruonkelis – vieškelis. Lygus, žvyruotas. Eina iš plento Kruonis-Kaišiadorys į Žiežmarius.

Kruonkelis – kelias, iš Ginteikiškių kaimo į plentą Kruonis-Kaišiadorys. Apie 1,5 km ilgio.

Lipavos kelias – kelias, nežvyruotas, einantis iš Vilčkų į Lipavos kaimą.

Malūno raistelis – raistas. Krūmokšniais apaugusi šlapia vieta. Apie 25 arų dydžio.

Margelio raistas – bala. Apaugusi mišku šlapia, klampi vieta. Apie 1,5 ha dydžio.

Meškaraistis – raistas. Apaugusi spygliuočių mišku šlapia vieta. Apie 1 ha dydžio.

Molkasio kalnas – kalva. Apaugusi lapuočių medžių jaunuolynu. Apie 1,25 ha dydžio.

Pakalnio raistas – bala. Apaugusi juodalksniais ir krūmokšniais klampi, vandeninga bala.

Dirvožemis - juodžemis. Apie 1 ha dydžio.

Pajuodraistis – raistas. Apaugusi mišriu mišku šlapia vieta. Apie 3 ha dydžio.

Paklevių kelias – takas. Takelis per mišką. Apie 1 km ilgio.

Pievelių sala – pieva. Viduryje miško lygi pievelė. Apie 1 ha dydžio.

Piliakalnis – kalnas. Apaugęs mišriu mišku kalnelis. Iš šiaurės pusės stačias krantas. Apie 4 ha dydžio.

Pėtnyčios raistas – raistas. Apaugęs nuskurusiu spygliuočių mišku ir samanomis. Apie 1 ha dydžio. „Auga aštri, laukinė žolė, kurios gyvuliai neėda, dėl to gyventojai ją ir praminė „Pėtnyčios raistas” (pasniko diena)”.

Ručkaraistis – raistas. Apaugęs nuskurusiu spygliuočių mišku ir samanomis. Apie 1,5 ha dydžio. „Gausiai auga ruškynės (žolė rūkštaus skonio), vietos gyventojų vadinamos „rūčkomis””.

Samanyno raistas – bala. Apaugusi mišku, kuriame daug šlapių samanų. Apie 1 ha dydžio. „Raistuose gausu samanų, kurias gyventojai ima statybai”.

Samanraistis – raistas. Šlapia vieta, apaugusi lapuočių mišku. Apie 0,25 ha dydžio. „Raistuose gausu samanų, kurias gyventojai ima statybai”.

Skerdimai – raistas. Klampi, šaltiniuota vieta, apaugusi krūmokšniais. Apie 6 ha dydžio.

Sklepų kalnas – kalva. Apaugusi mišku. apie 2 ha dydžio. „Nežinomam tikslui buvę prikasta daug sklepų (rūsių)”.

Staniulė – pieva. Lygi, viduryje šlapia. Dabartiniu metu apsodinta mišku. Apie 1 ha dydžio. „Anksčiau buvusi privatinė Staniulio pieva”.

Strazdo kalnelis – kalva. Apaugusi mišku, aplinkui lyguma. Apie 0,5 ha dydžio. „Žmonės pasakoja, kad šioje vietoje piemenys užmušė paukštį strazdą ir po to su visomis piemenų iškilmėmis palaidojo kalne”.

Šimtakelis – kelias. Kelias per mišką. Apie 1 km ilgio.

Taurabalio pieva – pieva. Šienaujama miško pieva, juodžemis. Apie 0,5 ha dydžio. „Labai senai gyvenęs Tauras, kuris pievą išdirbo iš po miško”.

Trakulis – bala. Apaugusi menku lapuočių mišku, drėgna vieta. Apie 0,5 ha dydžio. „Važiuodami iš Trakų žmonės apsinakvoję pabalyje ir dainavę: - „Kikili, kur lėksi, kur tūpsi, kur nakvosi? Ar šile, ar šile po pušela, ar trake, ar trake po berželiu?”.

Vainausko pieva – pieva. Šlapia miško pieva. Apie 1 ha dydžio. „Seniau ją valdė tos pat pavardės savininkas”.

Vagių raistas – bala. Šlapia, apaugusi mišku vieta, juodžemis. Apie 2 ha dydžio. „Slėpdavosi persekiojami vagys. Kažkada rastas pririštas prie medžio pavogtas arklys”.

Vanagų raistas – raistas. Šlapia, apaugusi mišku vieta. Apie 4 ha dydžio. „Veisęsi daug vanagų ir medžiuose sukdavę lizdus”.

Vekunkelis – kelias. Mažai naudojamas, apaugęs kelelis per mišką. Apie 1 km ilgio. „Baranavos – Vekonių kaimų tarpe kelias”.

Velėklis – tvenkinys. Užtvenktas upelis. „Nuo žodžio „velėti”. Skalbiami baltiniai (velėjami su kultuvėmis)”.

Vilkašioris – kalva. Apaugusi mišku. Molis, juodžemis ir vietomis žvyras. Apie 2 ha dydžio. „Auga šiurkšti žolė vadinama vilkašioriu”.

Vilčkaus pieva – pieva. Šlapia miško pieva. Apie 0,5 ha dydžio. „Vilčkus iš miško pavertė pieva ir kurį laiką ją valdė”.

Vyčiakalnis – kalva. Aplinkui miškas. Iš vakarų pusės raistas. Dirvožemis - juodžemis. Apie 3 ha dydžio. „Dėl vardo kilmės žinių nėra”.

Vyšnelė – miškas. Jame auga spygliuočiai medžiai. Apie 1 ha dydžio. „Seniau miške augdavę vyšnios”.

Barčios raistas – raistas. Šlapia vieta, apugusi mišku. „Jame augo 150 cm storio pušis nupjauta 1918 metais”.

Bartkaus pievelės – miško pieva.

Degaitė – durpynas. Apaugęs spygliuočių mišku. „Apie 100 metų atgal buvo užsidegę durpės ir visos išdegė”.

Gojelis – miškas. Jame auga spygliuočiai medžiai.

Pamieties kalnas – kalnelis. Apaugęs spygliuotu mišku. „Kadai augęs aukštas miškas, kuris prieš lietų ypatingai ūždavęs”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos