Lašiniai

Lašiniai (Łoszyńce) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.

Lašiniai ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Gilumoje - Lašinių piliakalnio pylimas, priešais jį - senovės gyvenvietė. 2005 m. A. Kurilienės nuotr.

8 metrų ilgio konglomerato nuolauža, atskilusi nuo Lašinių konglomeratų atodangos. Atodangą 2004 m. surado Kauno marių regioninio parko vyr. ekologas Povilas Vitkauskas. Ji yra sunkiai prieinamoje vietoje – mišku apaugusioje griovoje, besileidžiančioje į Strėvos upę. Griovos dugnu į upę teka upelis. Netrukus atodangą ruošiamasi paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. 2011 m. R. Gustaičio nuotr.

Lašiniai, kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 7 km į pietryčius nuo Rumšiškių, 12 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešiniajame Strėvos upės krante. Ties Lašiniais Strėva įteka į Kauno marias, tad kaimas užtvenkiant Nemuną galėjo ir išnykti, bet, laimei, buvo tolėliau - per 2 km nuo Strėvos ir Nemuno santakos, - todėl ir išliko. Kaime yra piliakalnis, vadinamas Napoleono kalnu, su gyvenviete.

Lašinių piliakalnis

Piliakalnis yra Strėvos dešiniajame krante. Beveik iš visų pusių jį juosia Strėva ir jos slėnio daubos. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio. Šiaurės vakaruose piliakalnis siekia aukštumą, nuo kurios atskirtas 3 m gylio grioviu ir 9 m aukščio nuo griovio dugno pylimu. Nuo aikštelės pusės pylimas - 5,5 m aukščio. Aikštelė keturkampė, apie 35 m ilgio ir 18 m pločio. Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio išlikę gyvenvietės pėdsakų. Lašinių piliakalnis, archeologo P. Tarasenkos nuomone, buvo gynybinio pobūdžio, priskirtinas X-XIV a. Archeologas G. Zabiela ir istorikas T. Baranauskas ant šio piliakalnio lokalizuoja Strėvos pilį, greta kurios 1348 m. įvyko garsusis Strėvos mūšis. Tačiau dalis tyrinėtojų Strėvos pilį nurodo buvus ant Mūro Strėvininkų piliakalnio.

Istorija

Lašinių kaimas paminėtas 1744 m. Rumšiškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1862 m. kaimas priklausė valstybiniam Leliušių-Lašinių dvarui. Kaime tuo metu buvo 4 sodybos ir 22 gyventojai; gyveno Martyno Varno, Motiejaus Varno, Kazimiero Drumsto ir Simono Alionio šeimos. Kaime buvo 5 gyvenamieji ir 12 ūkinių pastatų, gyventojai laikė 8 arklius, 8 jaučius, 4 karves, 16 avių ir ožkų. Panemune ėjo kelias Kaunas-Gardinas. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1934 m. (113,49 ha žemės). Paplitusi Varno pavardė. 1946-1948 m. įkalinti 2 gyventojai (Varnai). Vienas jų, Juozas Varnas, buvo apkaltintas ruošiamu Rumšiškių puolimu.

1947 m. kaime buvo 31 sodyba, 123 gyventojai, 1977 m. - 17 šeimų (40 gyventojų), 2002 m. - 11 sodybų, 10 gyventojų. Kaime ūkininkauja vienas pirmųjų rajono ūkininkų Juozas Trakymas (1995 m. dirbo 37 ha žemės). 2003 m. jam pirmajam Lietuvoje įteiktas pieno kokybės sertifikatas, suteikiantis teisę ženklinti savo fermos žalią pieną kokybės ženklu. Veikia uždaroji akcinė bendrovė „Viaro”, gaminanti iš granito paminklus.

Vietovardžiai

Leliušių pradžios mokyklos mokytoja Juzė Vitkauskienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė šio vietovardžius. Pateikėjas - Mykolas Varnas, gimęs šiame kaime.

Gaškės – Nemuno krantai, siekia Bartkūnų kaimo žemę, apie 5 ha dydžio.

Gaškių kalnelis – kalnelis, apie 0,5 ha dydžio.

Kapstotas – kalnas, apie 10 ha dydžio. Strėvos upės dešiniajame krante, netoli kaimo.

Papiliakalnis – nuotaki lyguma, apie 20 ha dydžio. Pietryčiuose siekia Strėvą.

Piliakalnis (Napoleono kalnas) – kalnas, apie 3 arų dydžio, apie 70 m aukščio. „Šis kalnas yra Papiliakalnio viršūnė. Vietos žmonės nežino, kodėl šis kalnas vadinamas Piliakalniu. Tačiau šis kalnas, iš tikrųjų, turi supilto piliakalnio išvaizdą”.

Skynymėlis – alksnynas, apie 1 ha dydžio. Pietinėje pusėje - Kruonio valsčiaus žemė, šiaurinėje – Bartkūnų kaimo žemė.

Šlaitas – krantas, apie 6 ha dydžio. Vakarinėje pusėje siekia Nemuno krantus. „Šiame šlaite dar yra du vietovardžiai: „Trepkeliai” ir „Būdelių krantas””.

Telėdnykas – pieva, apie 2 ha dydžio. Siekia Strėvos krantus.

Šaltiniai

• Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas;

Literatūra

• Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 214-215.