Nemunas

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eilutė 9: Eilutė 9:
 
|-
 
|-
 
|Vidutinis debitas
 
|Vidutinis debitas
|1,63 m³/s
+
|prieš įtekant Neriai – 298 m³/s;
 +
|prieš atsišakojant Gilijai 634 m³/s.
 
|-
 
|-
 
|Ištakos
 
|Ištakos
|Mackantiškių apylinkės, Trakų rajonas
+
|9 km į rytus nuo Uzdos gyvenvietės (Baltarusija)
 
|-
 
|-
 
|Žiotys
 
|Žiotys
|Kauno marios, Kaišiadorių rajonas
+
|Įteka į Kuršių marias sudarydamas deltą
 
|}
 
|}
  

14:50, 11 vasario 2016 versija

Nemunas
Ilgis 937 km (Lietuvoje - 359 km)
Baseino plotas 97 863 km² (Lietuvoje - 46 695 km²)
Vidutinis debitas prieš įtekant Neriai – 298 m³/s; prieš atsišakojant Gilijai 634 m³/s.
Ištakos 9 km į rytus nuo Uzdos gyvenvietės (Baltarusija)
Žiotys Įteka į Kuršių marias sudarydamas deltą

Nemunas (bltr. Nioman, rus. Neman) - upė Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje (Kaliningrado sr.); didžiausia Lietuvos upė. Bendras ilgis 937 km; iš jų 359 km Nemunas teka per Lietuvą, 462 km – per Baltarusiją, 17 km – Lietuvos siena su Baltarusija, 99 km – Lietuvos siena su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Baseino plotas 97 863 km², iš jų 46 695 km² Lietuvoje. Prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo Minsko, 9 km į rytus nuo Uzdos gyvenvietės. Įteka į Kuršių marias sudarydamas deltą. Turi per 50 intakų, kurių baseino plotas >100 km²;

Aukštupys (nuo versmių iki intako Ščiaros žiočių) iš pradžių teka į pietvakarius, įtekėjus pirmajam intakui Lošai (iki Lošos vadinamas Nemenecu), pasuka į vakarus, nuo santakos su Usa į šiaurėsvakarus, įsiliejus Gaujai – vėl į pietvakarius. Slėnis platus, susidaręs paskutiname tarpledynmetyje. Aukštupyje daug meandrų, senvagių, protakų, užtakių.

Vidurupis (tarp Ščiaros ir Neries žiočių) iš pradžių teka į šiaurėsvakarus, nuo Gardino – į šiaurę. Nuo Juodosios Ančios žiočių 17 km Nemuno ruožu eina Lietuvos–Baltarusijos siena, žemiau abu krantai priklauso Lietuvai. Vidurupyje Nemunas įsirėžęs į morenines aukštumas, todėl slėnis daugiausia gilus ir siauras, be salpos. Krantai statūs, daug kur ardomi. Vaga labai vingiuota. Ypač dideli vingiai tarp Punios ir Birštono (Didžiosios Nemuno kilpos). Vagoje daug akmenų, rėvų. Pirmoji rėvų grupė yra kiek aukščiau Gardino, kitos – prie Merkinės (Bajorė, Meška, Sakalai, Merkinės rėva, Žirklės, Siuvėjas), prie Alytaus (Kiaulė, Paršiukas, Kuilys, Avinas, Kriaušė), prie Balbieriškio (Barbiera, Buršalas). Vidurupio vagos plotis 85–200 m (Kauno marių 200–450 m), gylis 1–4 m (marių ~10 m), vidutinis nuolydis 0,22 m/km, srovės greitis 0,5–0,8 m/s, sekliuose >2 m/s. Vidutinis debitas įtekėjus Ščiarai 154 m³/s, prieš įtekant Neriai – 298 m³/s. Vidurupio pakrančių miestai: Druskininkai, Alytus, Prienai, Birštonas, Kaunas. 1959 m. prie Kauno Nemunas buvo užtvenktas ir apsemptame jo slėnyje susidarė Kauno marios. Nemuno vidurupis teka per Dzūkijos nacionalinį parką.

Žemupys teka į vakarus, nuo Tilžės (Sovetskas) į šiaurės vakarus. Nuo Smalininkų iki Rusnės Nemuno kairysis krantas priklauso Rusijos Federacijai (Kaliningrado sričiai). 48 km nuo žiočių, kiek žemiau Tilžės, prasideda Nemuno delta. Čia Nemunas šakojasi į Rusnę (dešinėje) ir Giliją (Matrosovką, kairėje). Žemupio vagos plotis 200–420 m, gylis 1,5–5,0 m. Dugnas smėlėtas. Daug seklumų. Nemuno deltos žemumoje plyti užliejamos pievos. Vidutinis debitas įtekėjus Neriai 447 m³/s, prieš atsišakojant Gilijai 634 m³/s.

Literatūra

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XVI: Nah–Om. Vilnius, 2009.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos