Nemunas

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eilutė 36: Eilutė 36:
  
 
Nemuno mityba mišri: sniego tirpsmo vanduo sudaro 40%, lietaus – 25%, požeminis vanduo – 35%. Per metus Nemunas nuplukdo į Kuršių marias vidutiniškai 23 km³ vandens (daugiausia 33 km³, mažiausiai 14 km³. Didžiausias debitas būna per pavasario potvynį; jis prasideda vidutiniškai kovo viduryje. XIX a. didžiausias potvynis Nemuno žemupyje buvo 1829 m. (ties Smalininkais vandens debitas buvo 6820 m³/s), XX a. – 1958 m. (6580 m³/s; ten pat). Per 1958 m. potvynį Nemuno vandens lygis Gardine pakilo 7,3 m, Druskininkuose 9,9 m, Birštone 7,8 m, Kaune 4,6 m, Jurbarke 5,5 m, Smalininkuose 5,6 m, Tilžėje 4,0 m, Rusnėje 2,6 m. Didelių potvynių būta 1931 m, 1947 m, 1951 m. Nemunas užšąla gruodžio pabaigoje; šiltą žiemą neužšąla. Dėl salų, staigių upės vingių, nevienodo nuolydžio susidaro ledų sangrūdos; nuo jų sukeltų potvynių ne kartą nukentėjo Birštonas, Kaunas (ypač 1946 m.), Zapyškis, Vilkija, Seredžius, Jurbarkas, Rusnė. Pastačius Kauno HE, vidurupyje ir žemiau Kauno (iki Vilkijos) ledo rėžimas pasikeitė: ledai kaupiasi Kauno mariose ir čia ištirpsta, o HE apatiniame bjefe susidaro neužšąlančios properšos, nebūna ledų sangrūdų tarp Kauno ir Vilkijos. Žemiau Vilkijos ledo rėžimas nepakito. Padaugėjo sangrūdų tarp Birštono ir [[Darsūniškis|Darsūniškio]].  
 
Nemuno mityba mišri: sniego tirpsmo vanduo sudaro 40%, lietaus – 25%, požeminis vanduo – 35%. Per metus Nemunas nuplukdo į Kuršių marias vidutiniškai 23 km³ vandens (daugiausia 33 km³, mažiausiai 14 km³. Didžiausias debitas būna per pavasario potvynį; jis prasideda vidutiniškai kovo viduryje. XIX a. didžiausias potvynis Nemuno žemupyje buvo 1829 m. (ties Smalininkais vandens debitas buvo 6820 m³/s), XX a. – 1958 m. (6580 m³/s; ten pat). Per 1958 m. potvynį Nemuno vandens lygis Gardine pakilo 7,3 m, Druskininkuose 9,9 m, Birštone 7,8 m, Kaune 4,6 m, Jurbarke 5,5 m, Smalininkuose 5,6 m, Tilžėje 4,0 m, Rusnėje 2,6 m. Didelių potvynių būta 1931 m, 1947 m, 1951 m. Nemunas užšąla gruodžio pabaigoje; šiltą žiemą neužšąla. Dėl salų, staigių upės vingių, nevienodo nuolydžio susidaro ledų sangrūdos; nuo jų sukeltų potvynių ne kartą nukentėjo Birštonas, Kaunas (ypač 1946 m.), Zapyškis, Vilkija, Seredžius, Jurbarkas, Rusnė. Pastačius Kauno HE, vidurupyje ir žemiau Kauno (iki Vilkijos) ledo rėžimas pasikeitė: ledai kaupiasi Kauno mariose ir čia ištirpsta, o HE apatiniame bjefe susidaro neužšąlančios properšos, nebūna ledų sangrūdų tarp Kauno ir Vilkijos. Žemiau Vilkijos ledo rėžimas nepakito. Padaugėjo sangrūdų tarp Birštono ir [[Darsūniškis|Darsūniškio]].  
 +
 +
== Žvejyba. Laivyba. Energetika ==
 +
 +
Prie Nemuno yra Rusnės žuvininkystės ūkis. Nemunu neršti iš jūros migruoja žiobriai ir lašišos. Anksčiau šios žuvys neršdavo Nemuno aukštupyje. Pastačius Kauno HE, žuvys neršti plaukia į Nerį ir jos intakus. Nemunas laivuojamas nuo Mastų iki Gardino (80 km) ir nuo Kauno iki žiočių (207 km). Svarbiausi uostai: Mastai, Gardinas, Kaunas, Jurbarkas, Tilžė. 1959 m. pastatyta Kauno HE visu galingumu (90 MW) pradėjo veikti 1960 m. 1975 m. rekonstravus hidroagregatus HE galia padidėjo iki 100,8 MW.
  
 
== '''Literatūra''' ==
 
== '''Literatūra''' ==

12:26, 25 sausio 2017 versija

Nemunas
Ilgis 937 km (Lietuvoje - 359 km)
Baseino plotas 97 863 km² (Lietuvoje - 46 695 km²)
Vidutinis debitas prieš įtekant Neriai – 298 m³/s;

prieš atsišakojant Gilijai 634 m³/s.

Ištakos 9 km į rytus nuo Uzdos gyvenvietės (Baltarusija)
Žiotys Įteka į Kuršių marias sudarydamas deltą
Nemunas ties Lapainia. 2014 m. V. Budvyčio nuotr.

Nemunas (bltr. Nioman, rus. Neman) - upė Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje (Kaliningrado sr.); didžiausia Lietuvos upė. Bendras ilgis 937 km; iš jų 359 km Nemunas teka per Lietuvą, 462 km – per Baltarusiją, 17 km – Lietuvos siena su Baltarusija, 99 km – Lietuvos siena su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Baseino plotas 97 863 km², iš jų 46 695 km² Lietuvoje. Prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo Minsko, 9 km į rytus nuo Uzdos gyvenvietės. Įteka į Kuršių marias sudarydamas deltą. Turi per 50 intakų, kurių baseino plotas >100 km².

Didžiausi intakai (ilgis):

  • Kairieji - Loša (49 km), Uša (90 km), Servečė (64 km), Maučiadis (85 km), Ščiara (324 km), Zelva (147 km), Rosė (80 km), Svisločius (115 km), Juodoji Ančia (142 km), Baltoji Ančia (29 km), Peršėkė (54 km), Šešupė (298 km)
  • Dešinieji - Usa (104 km), Sula (63 km), Usa (kanalas, 75 km), Beržuona (190 km), Gauja (94 km), Ditva (87 km), Lebeda (60 km), Katra (109 km), Merkys (203 km), Verknė (77 km), Strėva (74 km), Neris (510 km), Nevėžis (209 km), Dubysa (131 km), Mituva (102 km), Jūra (172 km), Minija (202 km)

Aukštupys (nuo versmių iki intako Ščiaros žiočių) iš pradžių teka į pietvakarius, įtekėjus pirmajam intakui Lošai (iki Lošos vadinamas Nemenecu), pasuka į vakarus, nuo santakos su Usa į šiaurės vakarus, įsiliejus Gaujai – vėl į pietvakarius. Slėnis platus, susidaręs paskutiname tarpledynmetyje. Aukštupyje daug meandrų, senvagių, protakų, užtakių.

Vidurupis (tarp Ščiaros ir Neries žiočių) iš pradžių teka į šiaurėsvakarus, nuo Gardino – į šiaurę. Nuo Juodosios Ančios žiočių 17 km Nemuno ruožu eina Lietuvos–Baltarusijos siena, žemiau abu krantai priklauso Lietuvai. Vidurupyje Nemunas įsirėžęs į morenines aukštumas, todėl slėnis daugiausia gilus ir siauras, be salpos. Krantai statūs, daug kur ardomi. Vaga labai vingiuota. Ypač dideli vingiai tarp Punios ir Birštono (Didžiosios Nemuno kilpos). Vagoje daug akmenų, rėvų. Pirmoji rėvų grupė yra kiek aukščiau Gardino, kitos – prie Merkinės (Bajorė, Meška, Sakalai, Merkinės rėva, Žirklės, Siuvėjas), prie Alytaus (Kiaulė, Paršiukas, Kuilys, Avinas, Kriaušė), prie Balbieriškio (Barbiera, Buršalas). Vidurupio vagos plotis 85–200 m (Kauno marių 200–450 m), gylis 1–4 m (marių ~10 m), vidutinis nuolydis 0,22 m/km, srovės greitis 0,5–0,8 m/s, sekliuose >2 m/s. Vidutinis debitas įtekėjus Ščiarai 154 m³/s, prieš įtekant Neriai – 298 m³/s. Vidurupio pakrančių miestai: Druskininkai, Alytus, Prienai, Birštonas, Kaunas. 1959 m. prie Kauno Nemunas buvo užtvenktas ir apsemptame jo slėnyje susidarė Kauno marios. Nemuno vidurupis teka per Dzūkijos nacionalinį parką.

Žemupys teka į vakarus, nuo Tilžės (Sovetskas) į šiaurės vakarus. Nuo Smalininkų iki Rusnės Nemuno kairysis krantas priklauso Rusijos Federacijai (Kaliningrado sričiai). 48 km nuo žiočių, kiek žemiau Tilžės, prasideda Nemuno delta. Čia Nemunas šakojasi į Rusnę (dešinėje) ir Giliją (Matrosovką, kairėje). Žemupio vagos plotis 200–420 m, gylis 1,5–5,0 m. Dugnas smėlėtas. Daug seklumų. Nemuno deltos žemumoje plyti užliejamos pievos. Vidutinis debitas įtekėjus Neriai 447 m³/s, prieš atsišakojant Gilijai 634 m³/s.

Hidrologinis rėžimas

Nemuno mityba mišri: sniego tirpsmo vanduo sudaro 40%, lietaus – 25%, požeminis vanduo – 35%. Per metus Nemunas nuplukdo į Kuršių marias vidutiniškai 23 km³ vandens (daugiausia 33 km³, mažiausiai 14 km³. Didžiausias debitas būna per pavasario potvynį; jis prasideda vidutiniškai kovo viduryje. XIX a. didžiausias potvynis Nemuno žemupyje buvo 1829 m. (ties Smalininkais vandens debitas buvo 6820 m³/s), XX a. – 1958 m. (6580 m³/s; ten pat). Per 1958 m. potvynį Nemuno vandens lygis Gardine pakilo 7,3 m, Druskininkuose 9,9 m, Birštone 7,8 m, Kaune 4,6 m, Jurbarke 5,5 m, Smalininkuose 5,6 m, Tilžėje 4,0 m, Rusnėje 2,6 m. Didelių potvynių būta 1931 m, 1947 m, 1951 m. Nemunas užšąla gruodžio pabaigoje; šiltą žiemą neužšąla. Dėl salų, staigių upės vingių, nevienodo nuolydžio susidaro ledų sangrūdos; nuo jų sukeltų potvynių ne kartą nukentėjo Birštonas, Kaunas (ypač 1946 m.), Zapyškis, Vilkija, Seredžius, Jurbarkas, Rusnė. Pastačius Kauno HE, vidurupyje ir žemiau Kauno (iki Vilkijos) ledo rėžimas pasikeitė: ledai kaupiasi Kauno mariose ir čia ištirpsta, o HE apatiniame bjefe susidaro neužšąlančios properšos, nebūna ledų sangrūdų tarp Kauno ir Vilkijos. Žemiau Vilkijos ledo rėžimas nepakito. Padaugėjo sangrūdų tarp Birštono ir Darsūniškio.

Žvejyba. Laivyba. Energetika

Prie Nemuno yra Rusnės žuvininkystės ūkis. Nemunu neršti iš jūros migruoja žiobriai ir lašišos. Anksčiau šios žuvys neršdavo Nemuno aukštupyje. Pastačius Kauno HE, žuvys neršti plaukia į Nerį ir jos intakus. Nemunas laivuojamas nuo Mastų iki Gardino (80 km) ir nuo Kauno iki žiočių (207 km). Svarbiausi uostai: Mastai, Gardinas, Kaunas, Jurbarkas, Tilžė. 1959 m. pastatyta Kauno HE visu galingumu (90 MW) pradėjo veikti 1960 m. 1975 m. rekonstravus hidroagregatus HE galia padidėjo iki 100,8 MW.

Literatūra

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XVI: Nah–Om. Vilnius, 2009.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos