Zapkus Aleksandras

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksandras Zapkus (1916–1946)

Zapkus Aleksandras (slapyvardis Piliakalnis). (1916 m. gegužės 17 d. Petrapilyje (Rusija) - 1946 m. kovo 24 d. Dubių vienkiemyje) - mokytojas, Lietuvos kariuomenės karys, partizanas, Didžiosios Kovos apygardos (DKA) štabo viršininkas, vieno garsiausių lietuvių dailininkų JAV Kęstučio Edvardo Zapkaus (g. 1938) tėvas.

A. Zapkus gimė Rusijoje, tačiau jau 1920 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kėdainiuose. 1924 m. įstojo į Kėdainių pradžios mokyklą, bet netrukus šeima išvyko gyventi į Mažeikius. 1927 m. A. Zapkus baigė Mažeikių pradžios mokyklą, po to Mažeikių valstybinę gimnaziją. 1932 m. pradėjo mokytis Plungės mokytojų seminarijoje, po dviejų kursų buvo perkeltas į Šiaulių mokytojų seminariją. 1934 m. mirė tėvas, todė mokytis pasidarė itin sunku (iš šeimos nebegaudavo paramos). 1936 m. baigė keturis kursus, bet dėl pablogėjusios sveikatos nelaikė baigiamųjų egzaminų, todėl negavo aukštojo mokslo atestato. Nuo 1936 m. lapkričio tapo laisvai samdomu mokytoju.

1937 m. spalio 3 d. A. Zapkus vedė mokytoją Florentiną Kondrotavičiūtę iš Skleipių ūkio (Viekšnių valsč.). 1938 m. balandžio 22 d. jiems gimė sūnus, kuris tų metų birželio 5 d. Akmenės bažnyčioje kun. Vlado Balčiūno buvo pakrikštytas Kęstučio Edvardo vardu. 1938-1939 m. A. Zapkus su žmona mokytojavo Meškėnuose ir Dabikinėje (Viekšnių valsč.). 1939 m. iš Dabikinės dvaro su šeima grįžo gyventi į Mažeikius.

1939 m. liepos mėn. A. Zapkus pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir nukreiptas mokytis į Karo mokyklą. 1940 m. spalio 1 d. baigė Kauno karo mokyklos XV laidą, tačiau okupacinės vadovybės dėl politinių motyvų jaunesniojo leitenanto laipsnis nesuteiktas, o paleistas į karininkų atsargą.

1940-1941 m. A. Zapkus dirbo mokytoju Krakių (Mažeikių r.) pradinėje mokykloje, buvo vietos jaunųjų ūkininkų ratelio vadovu. Vėliau gyveno Viekšniuose (Mažeikių r.) ir dirbo vietos mokykloje mokytoju. Buvo tautininkų partijos narys, šaulys, Viekšnių valsčiaus nacionalinio pasipriešinimo organizacijos štabo narys.

1941 m. birželio mėn. - Birželio sukilimo prieš bolševikus organizacijos narys. 1941 m. birželio 27 d. tapo Lietuvos Laikinosios Vyriausybės Viekšnių valsčiaus komendanto padėjėju. 1941 m. liepą - vokiečių okupacinei administracijai nepripažinus Lietuvos Laikinosios Vyriausybės, paliko darbą komendantūroje.

1941-1944 m. vertėsi kultūrine veikla, buvo saviveiklinio teatro narys, vadovavo chorams, grojo akordeonu, kūrė dainas. Gyveno iš žmonos uždarbio, kuri vadovavo Viekšnių vaikų darželiui.

1944 m. liepos mėn. paskirtas Tėvynės apsaugos rinktinės 1-o lietuvių pėstininkų pulko kuopos vadu. Tų metų liepos pabaigoje žmoną su sūnumi palydėjo nuo Viekšnių iki Platelių, o pats sugrįžo į savanorių dislokavimo vietą: susitarė, jei savanoriams nepasiseks sulaikyti rusų kariuomenės Žemaitijoje, tai jis juos susiras Vokietijoje. Po pralaimėtų 1944 m. spalio 5-6 d. Sedos kautynių su draugais traukėsi į Vakarus. 1944 m. lapkritį iš Karaliaučiaus krašto išvyko ieškoti šeimos, kurią rado stovykloje prie Berlyno. Tačiau 1944 m. gruodį A. Zapkus pasiryžo iš Vokietijos grįžti partizaninei kovai į Lietuvą.

1944 m. gruodį grįždamas į Lietuvą, pateko į rusų nelaisvę. Vežamas į filtracijos stovyklą Daugpilyje, tarp Kaišiadorių ir Vievio su 4 draugais pabėgo iš traukinio.

Atsidūręs Kaišiadorių apylinkėse A. Zapkus ėmė ieškoti ryšio su partizanais. 1944 m. gruodžio pabaigoje sutinka Joną Misiūną-Žalią Velnią, tampa Didžiosios Kovos rinktinės partizanu, pasivadina slapyvardžiu Piliakalnis, paskiriamas štabo darbuotoju.

1945 m. sausio 7 d. per neatsargumą ūkio viršininkas Dominykas Matačiūnas-Jazminas peršovė A. Zapkui koją.

1945 m. kovo 27 d. Čiobiškyje žuvus tuometiniam 5-os LLA apylinkės štabo viršininkui Jonui Markuliui-Vaiduokliui į jo vietą paskiriamas A. Zapkus. Nuo tų pačių metų gruodžio 1 d. tampa Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininku.

1946 m. kovo 24 d. išvakarėse Kaišiadorių valsčiaus NKVD skyrius organizavo čekistinę–karinę operaciją Šilonių miške. Patruliavimas vyko pasidalinus į tris grupes. Kovo 24 d. ties Palomenės tiltu partizanų grupė susidūrė su Kaišiadorių garnizonu. Kautynių metu ties Dubių vienkiemiu žuvo štabo viršininkas A. Zapkus, Aldona Paulavičiūtė-Indyra iš Kaimynėlių k. (Musninkų vals.), A. Kavaliauskas-Papartis iš Valkakiemio k. (Žaslių vals.). Julius Junaitis-Vanagas iš Marcinkonių vals. buvo paimtas gyvas, tačiau kitą dieną nuo sužeidimų mirė. Šios operacijos metu taip pat buvo sužeista 11 partizanų. Žuvusiųjų palaikai buvo niekinami Kaišiadoryse - aikštėje prie geležinkelio soties.

1946 m. kovo 30 d. Kaišiadoryse niekintus A. Zapkaus ir A. Paulavičiūtės kūnus naktį draugai slapta išsivežė ir palaidojo prie Kaišiadorių kapinių tvoros.

Florentina Zapkuvienė apie savo vyro A. Zapkaus didvyrišką žūtį partizanaujant slapta iš savo sesers Dalios Kondratavičiūtės sužinojo tik 1947 m. Tų metų gegužės 23 d. ji su sūnum Kęstučiu Edvardu atvyko į JAV. 1954 m. Čikagoje F. Zapkuvienė antrą kartą ištekėjo už Algimanto Kurgono (gimusio Žasliuose). Florentina tapo braižytoja, virš dvidešimties metų dirbo Miehle spausdinimo mašinų gamybos kompanijoje.

Amerikoje anksti atsikleidė Aleksandro ir Florentinos Zapkų sūnus Kęstučio Edvardo gabumai menui, dailei. K. Zapkus 1956-1960 m. studijavo Čikagos meno institute. 1962 m. Sirakūzų universitete Niujorke įgijo meno magistro laipsnį. Nuo 1956 m. dėstė Prinstono universitete. 1962-1965 m. dirbo Paryžiuje ir kituose Europos miestuose. Nuo 1965 m. K. Zapkus gyvena ir kuria Niujorke. Yra vienas žymiausių lietuvių dailininkų JAV.

1988 m. partizanas Benediktas Trakimas-Genelis paskelbė bendražygio, DKA štabo viršininko Piliakalnio tapatybę ir pranešė, kad tai leitenantas Aleksas Zapkus.

2008 m. Aleksandrui Zapkui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties).

2009 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-1829 Aleksandras Zapkus apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–41, ap. 1, b. 1734, l. 167–169.

Literatūra

  • Abromavičius S. Du Aleksandro Zapkaus gyvenimai. Kaunas, 2012.
  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 379-384, 698.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 1 d. - Vilnius: Vaga, 1996. - P. 843, 845.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 671, 682, 705, 745, 746, 747, 749, 750, 926.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 4 d. - Vilnius: Margi raštai, 2004. - P. 523.
  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. P. 33.
  • Kasparas K. Lietuvos karas. - Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. - P. 438.
  • Laisvės kovotojų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 2 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2010. - P. 78–80, 82, 83, 85, 88, 89, 91–97, 99.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai 1940-1953. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. - P. 39.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos