Iš kartos į kartą: GYVENIMAS SU BITĖMIS

Kazys Brazauskas (1906-1997) (kairėje) ir Gerardas Brazauskas (1935-2020) (dešinėje). Žalio Ostempo kaimas, Kaišiadoriu rajonas. Apie 1954-1956 m.

Muziejaus internetinės svetainės virtualių parodų skiltyje pristatoma nauja paroda „Gyvenimas su bitėmis“.

Bitininkystė visais laikais Lietuvoje buvo svarbus amatas. Be materialinės naudos, vabzdžių gyvenimo stebėjimas lietuviams teikė dvasinį pasitenkinimą. Iš čia kilęs bendruomeninis paprotys, vadinamas bičiulyste. Bičiuliais tapdavo keli bitininkai, kai vieno bičių augintojo avilyje susimesdavo kito bitininko spiečius. Arba tuomet kai spiečius buvo padovanojamas.

Brazauskų namų ekspozicijoje saugomi Kaziui Brazauskui priklausę daiktai, kurie tiesiogiai siejasi su bitininkystės amatu. Virtualioje parodoje eksponuojami dokumentai, rašteliai, nuotraukos ir kiti daiktai, byloję apie šeimos bendrystę su bitėmis, kuri tęsiasi jau daugiau kaip šimtą metų.

Šeimos bitininkystės pradininku laikomas Algirdo Brazausko senelis Kazimieras Brazauskas (1863-1949), kuris išvažiavo dirbti į Šiaurės Kaukazą, o kai su šeima nusprendė grįžti į Lietuvą, didžiąją dalį vagono užėmė bičių aviliai.

Vėliau bites paveldėjo Prezidento tėvas Kazys Brazauskas (1906-1997). Jis taikė savo tėvo įdiegtas žinias bei darbo su bitėmis klausimais konsultavosi pas Joną Kriščiūną, bitininkystės pradininką Lietuvoje. Muziejuje saugomi išlikę akademiko laiškai, taip pat pirmo leidimo 1933 m. J. Kriščiūno parašyta knyga-vadovėlis „Bitininkystė“. Kazys Brazauskas savo darbo su bitėmis įžvalgas kruopščiai fiksavo sąsiuviniuose, o įgytą patirtį stengėsi perduoti kitiems publikuodamas patarimus periodinėje spaudoje.

Po Kazio Brazausko mirties, bitės atkeliavo pas sūnų Gerardą Brazauską (1935-2020). Kodėl tėvas nusprendė,  kad bites gali paveldėti tik Gerardas? „Kas bus, jeigu bitės atiteks Algirdui? Kaip Prezidentas į darbą eis, jeigu kartais bitės sugeltų?“ – šypsodamasis atsakė Gerardas Brazauskas.

1997 m. iš Kaišiadorių bitynas buvo pervežtas į Gerardo sodybą Purvėnuose, Švenčionių rajone. Po Gerardo Brazausko mirties 2020 m. bitės apsigyveno Audronės ir Algirdo Usonių sodyboje.