Kaišiadorių miesto kronika

 

1500-1900

1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės Lietuvos totorių sąraše įrašytas asmuo Chaišadaras, gyvenęs dabartinių Kaišiadorių apylinkėse.
1590 m. lapkričio 17 d. Pirmas Kaišiadorių gyvenvietės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.
1744 m. Kaišiadorių vietovardžio paminėjimas  Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše.
1858 m. Ties Jatkonių k. geležinkelio tiesėjams pastatomi laikini barakai.
1862 m. gegužės 9 d. Pro Kaišiadoris pravažiavo pirmasis traukinys (į Kauną).
1866 m. Kaišiadoryse gyveno 29 gyventojai.
1870 m. lapkričio 20 d. Memelhofe (Latvija) gimė pirmasis Kaišiadorių kapitulos prelatas, muzikos teoretikas Teodoras Brazys; mirė 1930-09-10, palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
1871 m. spalio 24 d. Pro Kaišiadoris pradėjo važiuoti traukiniai iš Vilniaus į Liepoją;  Kaišiadorys tapo geležinkelio mazgu.
1873 m. vasario 3 d. Trakinių k. (Anykščių r.) gimė Juozapas Kukta – pirmasis Kaišiadorių vyskupijos valdytojas; mirė 1942-06-16, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
1873 m. Pro Kaišiadoris pradėjo važiuoti traukiniai maršrutu Romnai (Ukraina)–Liepoja.
1875 m. Valstiečiams išdalijami Gudienos ir Kalniškių kaimai, priklausę Kaišiadorių dvarui.
1883 m. „Słownik geograficzny“ nurodo, kad Kaišiadorių palivarkas priklauso Vladikiškių dvarui. 1850-1856 m. jo savininkas Ričardas Riomeris, nuo 1877 m. – Eugenijus Riomeris.
1884 m. sausio 22 d. Vyžuonų par. (Utenos r.) gimė Kaišiadorių katedros statytojas ir ilgametis jos klebonas kun. Alfonsas Varnas; mirė 1952-10-17, palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
1896 m. kovo 7 d. Kaišiadorių geležinkelio stotyje buvo sulaikytas Jonavos gyventojas Š. Gutmanas, kai bandė siųsti bagažu į Vilnių 540 lietuviškų knygų ir 178 lietuviškas religines brošiūras.
1896 m. spalio 11 d. Pradėjo veikti dviklasė geležinkelininkų mokykla, kurią lankė apie 30 mokinių.
1897 m. Kaišiadoryse gyveno 833 gyventojai.