| 1565 m. |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės Lietuvos totorių sąraše įrašytas asmuo Chaišadaras, gyvenęs dabartinių Kaišiadorių apylinkėse. |
| 1590 m. lapkričio 17 d. |
Pirmas Kaišiadorių gyvenvietės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. |
| 1744 m. |
Kaišiadorių vietovardžio paminėjimas Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. |
| 1858 m. |
Ties Jatkonių k. geležinkelio tiesėjams pastatomi laikini barakai. |
| 1862 m. gegužės 9 d. |
Pro Kaišiadoris pravažiavo pirmasis traukinys (į Kauną). |
| 1866 m. |
Kaišiadoryse gyveno 29 gyventojai. |
| 1870 m. lapkričio 20 d. |
Memelhofe (Latvija) gimė pirmasis Kaišiadorių kapitulos prelatas, muzikos teoretikas Teodoras Brazys; mirė 1930-09-10, palaidotas prie Kaišiadorių katedros. |
| 1871 m. spalio 24 d. |
Pro Kaišiadoris pradėjo važiuoti traukiniai iš Vilniaus į Liepoją; Kaišiadorys tapo geležinkelio mazgu. |
| 1873 m. vasario 3 d. |
Trakinių k. (Anykščių r.) gimė Juozapas Kukta – pirmasis Kaišiadorių vyskupijos valdytojas; mirė 1942-06-16, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. |
| 1873 m. |
Pro Kaišiadoris pradėjo važiuoti traukiniai maršrutu Romnai (Ukraina)–Liepoja. |
| 1875 m. |
Valstiečiams išdalijami Gudienos ir Kalniškių kaimai, priklausę Kaišiadorių dvarui. |
| 1883 m. |
„Słownik geograficzny“ nurodo, kad Kaišiadorių palivarkas priklauso Vladikiškių dvarui. 1850-1856 m. jo savininkas Ričardas Riomeris, nuo 1877 m. – Eugenijus Riomeris. |
| 1884 m. sausio 22 d. |
Vyžuonų par. (Utenos r.) gimė Kaišiadorių katedros statytojas ir ilgametis jos klebonas kun. Alfonsas Varnas; mirė 1952-10-17, palaidotas prie Kaišiadorių katedros. |
| 1896 m. kovo 7 d. |
Kaišiadorių geležinkelio stotyje buvo sulaikytas Jonavos gyventojas Š. Gutmanas, kai bandė siųsti bagažu į Vilnių 540 lietuviškų knygų ir 178 lietuviškas religines brošiūras. |
| 1896 m. spalio 11 d. |
Pradėjo veikti dviklasė geležinkelininkų mokykla, kurią lankė apie 30 mokinių. |
| 1897 m. |
Kaišiadoryse gyveno 833 gyventojai. |
