| 1901 m. |
Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla išleido pirmąją savo auklėtinių laidą. |
| 1905 m. |
Streikavo Kaišiadorių geležinkelio darbininkai. |
| 1905 m. |
Kaišiadorių dvaras parduodamas Justinui Strumilai. |
| 1905 m. |
Vaistininkas Juozas Balsevičius sudarė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetą. |
| 1906 m. |
Kaišiadoriečiai laiške Vilniaus vyskupui rašė: „Kaišiadoryse visi gali patogiausiai parduoti produktus. Kaišiadoryse visa apylinkė gauna prekes nuo geležinkelio, pakrauna ir išsiunčia savo prekes, dėl ko Kaišiadoryse visada masė pravažiuojančios liaudies“. |
| 1906 m. lapkričio 19 d. |
Pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia. |
| 1906 m. žiema |
Iš buvusio grūdų saugojimo sandėlio-magazino buvo pastatyta laikinoji Kaišiadorių koplyčia ir klebonija. |
| 1906 m. |
Kaišiadoryse gyveno beveik 2000 gyventojų: apie 1100 katalikų, 400 rusų ir 300 žydų. |
| 1907 m. rugpjūčio 6 d. |
Žiežmarių valsčiaus valdyboje susirinkę gyventojai surašė norinčių priklausyti naujai atidaromai filijinei Kaišiadorių bažnyčiai vietovių sąrašą; jame 33 vietovės, turinčios 3470 gyventojų. |
| 1907 m. rugpjūčio 18 d. |
Kaišiadorių parapijos klebonu paskirtas kun. Valerijonas Goliakas. |
| 1907 m. lapkričio 24 d. |
Karkažiškių k. (Žiežmarių sen.) gimė Justinas Pilyponis, fantastinės, mistinės, kriminalinės lietuvių literatūros pradininkas. Daugumą kūrinių parašė Kaišiadoryse, dirbo miškų urėdijoje; mirė Kėdainiuose 1947 m., ten ir palaidotas. |
| 1908 m. gruodžio 18 d. |
Kaišiadorių parapijos klebonu paskiriamas kun. Jurgis Murnikas. |
| 1909 m. birželio 25 d. |
Kun. J. Murnikas pašventina Kaišiadorių kapines, kurios įrengiamos iš dvarininko Justino Strumilos gautame sklype palei geležinkelį; šios kapinės veikia ir dabar. |
| 1909 m. liepos 27 d. |
Kaišiadorių parapijos klebonu pradeda dirbti kun. Feliksas Minginas. |
| 1911 m. vasario 11 d. |
Į Kaišiadoris atvyko dirbti kun. Alfonsas Varnas. |
| 1913 m. gruodžio 12 d. |
Gimė kan. Jonas Mintaučkis, 23 metus (1948–1949, 1966–1981 ir 1982–1988) buvęs Kaišiadorių katedros klebonu, Kaišiadorių vyskupijos tribunolo oficiolas, Lietuvos katalikų kalendorių rengėjas; mirė 1998-04-09, palaidotas prie Kaišiadorių katedros. |
| 1914 m. birželio 1 d. |
Minske įvyko Rusijos geležinkelininkų mokyklų atstovų paradas, kuriame dalyvavo ir grupė Kaišiadorių moksleivių. |
| 1915 m. birželio mėn. |
Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla išleido XIV – paskutiniąją – savo auklėtinių laidą (10 mokinių). |
| 1915 m. rugpjūčio 8 d.(naujuoju stiliumi – 22 d.) |
Kaišiadoris užėmė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. Vokiečių administracija Kaišiadoryse įkūrė kreiso (apskrities) centrą. |
| 1915 m. |
Kaišiadoryse pastatomas nedidelis medinis krakmolo fabrikas; dirbo apie 20 žmonių. |
| 1918 m. rugpjūčio mėn. |
Iš Rusijos į Kaišiadoris atvyko revoliucionieriai A. Jakševičius, J. Jasiūnas ir kiti, kurie miestelyje įkūrė komunistinę organizaciją. |
| 1918 m. rugpjūčio mėn. |
Mokytojai Jonas Jurkūnas (1883–1958) ir Vladas Kaveckas (1883–1953) įkūrė Kaišiadoryse lietuvišką dviklasę pradžios mokyklą. |
| 1918 m. spalio 1–3 d. |
Vilniuje įvyko LKP I suvažiavimas; jo delegatu buvo ir kaišiadorietis A. Jakševičius. |
| 1918 m. lapkričio 23 d. |
Kaišiadorių klebono kun. A. Varno pastangomis sudarytas Kaišiadorių parapijos – valsčiaus komitetas; ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia. |
| 1918 m. lapkričio 25 d. |
Prie geležinkelio stoties bolševikai organizavo mitingą, kuriame reikalavo pašalinti „buržuazinę Lietuvos tarybą“. |
| 1918 m. gruodžio 6 d. |
Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuris išrinko apskrities komitetą iš 6 asmenų. |
| 1918 m. gruodžio 11 d. |
Apie 300 kaišiadoriečių susirinko į mitingą prie geležinkelio stoties; jame komunistai ragino kurti tarybas. |
| 1918 m. gruodžio 16 d. |
Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė paskelbė sovietų valdžią Lietuvoje. Manifestą pasirašė ir kaišiadorietis A. Jakševičius. |
| 1918 m. gruodžio 30 d. |
Prie geležinkelio stoties įvyko bolševikų organizuotas mitingas; Kaišiadoryse pradėjo veikti revoliucinis komitetas, kurio būstinė buvo dabartinėje Vytauto Didžiojo g. Nr. 25. Pirmininkas Petras Vasiliauskas. |
| 1918 m. gruodis |
Prie dviejų pradžios mokyklos klasių susikuria ir trečioji; iš viso mokykloje mokėsi apie 60 vaikų; pradeda dirbti ir trečioji mokytoja – Eleonora Ratkevičaitė. |
| 1918–1919 m. žiema |
Kaišiadoryse veikė suaugusių mokymo kursai, kuriuos suorganizavo pradžios mokyklos mokytojai. |
| 1919 m. sausio mėn. |
Vokiečių kareiviai išvaikė miestelio revoliucinį komitetą. |
| 1919 m. vasario 18 d. |
Pradėjo dirbti Kaišiadorių valsčiaus savivaldybė. |
| 1919 m. balandžio 2 d. |
Kaišiadoryse Lietuvos ir Baltarusijos revoliucinės tarybos bei vokiečių kariuomenės atstovai pasirašė sutartį, pagal kurią mainais už Vilniuje sulaikytą Vokietijos misijos 13 žmonių grupę iš Lietuvos kalėjimų paleisti 24 revoliucionieriai. |
| 1919 m. |
Kaišiadoryse įsikurė Lietuvos kariuomenės žvalgybos punktas, kurio viršininkas buvo fon der Lėjus. |
| 1919 m. balandžio 2 d. |
Įsteigiama Atskiroji komendantūra (komendantas kap. J. Kundrotas); 1919-05-08 pavadinta Kaišiadorių komendantūra; 1919–1920 m. kovose už nepriklausomybę žuvo 15 komendantūros kareivių. |
| 1919 m. gegužės mėn. |
Iš Kaišiadorių išsikraustė vokiečių okupacinė kariuomenė. |
| 1919 m. liepos 6 d. |
Iš Kaišiadorių stoties į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys; šiam įvykiui atminti 1995-07-05 atidengta memorialinė lenta. |
| 1919 m. rugsėjo 13 d. |
Kaišiadoryse įsteigtas partizanų-šaulių būrys. Būrys 1920 m. formaliai perėjo į šaulius ir įsteigtas „Lietuvos šaulių sąjungos Trakų rajonas“. |
| 1919 m. spalio 26 d. |
Kaišiadoryse įvyko šv. Zitos tarnaičių draugijos steigiamasis susirinkimas; mokytojai pažadėjo mokyti tarnaites rašto. |
| 1919 m. gruodžio 1 d. |
Kaišiadoryse apsilankė gyd. Nagevičius ir įkūrė moterų komitetą (iš 12 narių) kareiviams šelpti. |
