Kaišiadorių miesto kronika

 

1900-1920

1901 m. Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla išleido pirmąją savo auklėtinių laidą.
1905 m. Streikavo Kaišiadorių geležinkelio darbininkai.
1905 m. Kaišiadorių dvaras parduodamas Justinui Strumilai.
1905 m. Vaistininkas Juozas Balsevičius sudarė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetą.
1906 m. Kaišiadoriečiai laiške Vilniaus vyskupui rašė: „Kaišiadoryse visi gali patogiausiai parduoti produktus. Kaišiadoryse visa apylinkė gauna prekes nuo geležinkelio, pakrauna ir išsiunčia savo prekes, dėl ko Kaišiadoryse visada masė pravažiuojančios liaudies“.
1906 m. lapkričio 19 d. Pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia.
1906 m. žiema Iš buvusio grūdų saugojimo sandėlio-magazino buvo pastatyta laikinoji Kaišiadorių koplyčia ir klebonija.
1906 m. Kaišiadoryse gyveno beveik 2000 gyventojų: apie 1100 katalikų, 400 rusų ir 300 žydų.
1907 m. rugpjūčio 6 d. Žiežmarių valsčiaus valdyboje susirinkę gyventojai surašė norinčių priklausyti naujai atidaromai filijinei Kaišiadorių bažnyčiai vietovių sąrašą; jame 33 vietovės, turinčios 3470 gyventojų.
1907 m. rugpjūčio 18 d. Kaišiadorių parapijos klebonu paskirtas kun. Valerijonas Goliakas.
1907 m. lapkričio 24 d. Karkažiškių k. (Žiežmarių sen.) gimė Justinas Pilyponis, fantastinės, mistinės, kriminalinės lietuvių literatūros pradininkas. Daugumą kūrinių parašė Kaišiadoryse, dirbo miškų urėdijoje; mirė Kėdainiuose 1947 m., ten ir palaidotas.
1908 m. gruodžio 18 d. Kaišiadorių parapijos klebonu paskiriamas kun. Jurgis Murnikas.
1909 m. birželio 25 d. Kun. J. Murnikas pašventina Kaišiadorių kapines, kurios įrengiamos iš dvarininko Justino Strumilos gautame sklype palei geležinkelį; šios kapinės veikia ir dabar.
1909 m. liepos 27 d. Kaišiadorių parapijos klebonu pradeda dirbti kun. Feliksas Minginas.
1911 m. vasario 11 d. Į Kaišiadoris atvyko dirbti kun. Alfonsas Varnas.
1913 m. gruodžio 12 d. Gimė kan. Jonas Mintaučkis, 23 metus (1948–1949, 1966–1981 ir 1982–1988) buvęs Kaišiadorių katedros klebonu, Kaišiadorių vyskupijos tribunolo oficiolas, Lietuvos katalikų kalendorių rengėjas; mirė 1998-04-09, palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
1914 m. birželio 1 d. Minske įvyko Rusijos geležinkelininkų mokyklų atstovų paradas, kuriame dalyvavo ir grupė Kaišiadorių moksleivių.
1915 m. birželio mėn. Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla išleido XIV – paskutiniąją – savo auklėtinių laidą (10 mokinių).
1915 m. rugpjūčio 8 d.(naujuoju stiliumi – 22 d.) Kaišiadoris užėmė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. Vokiečių administracija Kaišiadoryse įkūrė kreiso (apskrities) centrą. 
1915 m. Kaišiadoryse pastatomas nedidelis medinis krakmolo fabrikas; dirbo apie 20 žmonių.
1918 m. rugpjūčio mėn. Iš Rusijos į Kaišiadoris atvyko revoliucionieriai A. Jakševičius, J. Jasiūnas ir kiti,  kurie miestelyje įkūrė komunistinę organizaciją.
1918 m. rugpjūčio mėn. Mokytojai Jonas Jurkūnas (1883–1958) ir Vladas Kaveckas (1883–1953) įkūrė Kaišiadoryse lietuvišką dviklasę pradžios mokyklą.
1918 m. spalio 1–3 d. Vilniuje įvyko LKP I suvažiavimas; jo delegatu buvo ir kaišiadorietis A. Jakševičius.
1918 m. lapkričio 23 d. Kaišiadorių klebono kun. A. Varno pastangomis sudarytas Kaišiadorių parapijos – valsčiaus komitetas; ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia.
1918 m. lapkričio 25 d. Prie geležinkelio stoties bolševikai organizavo mitingą, kuriame reikalavo pašalinti „buržuazinę Lietuvos tarybą“.
1918 m. gruodžio 6 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuris išrinko apskrities komitetą iš 6 asmenų.
1918 m. gruodžio 11 d. Apie 300 kaišiadoriečių susirinko į mitingą prie geležinkelio stoties; jame komunistai ragino kurti  tarybas.
1918 m. gruodžio 16 d. Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė paskelbė sovietų valdžią Lietuvoje. Manifestą pasirašė ir kaišiadorietis A. Jakševičius.
1918 m. gruodžio 30 d. Prie geležinkelio stoties įvyko bolševikų organizuotas mitingas; Kaišiadoryse pradėjo veikti revoliucinis komitetas, kurio būstinė buvo dabartinėje Vytauto Didžiojo g. Nr. 25. Pirmininkas Petras Vasiliauskas.
1918 m. gruodis Prie dviejų pradžios mokyklos klasių susikuria ir trečioji; iš viso mokykloje mokėsi apie 60 vaikų; pradeda dirbti ir trečioji mokytoja – Eleonora Ratkevičaitė.
1918–1919 m. žiema Kaišiadoryse veikė suaugusių mokymo kursai, kuriuos suorganizavo pradžios mokyklos mokytojai.
1919 m. sausio mėn. Vokiečių kareiviai išvaikė miestelio revoliucinį komitetą.
1919 m. vasario 18 d. Pradėjo dirbti Kaišiadorių valsčiaus savivaldybė.
1919 m. balandžio 2 d. Kaišiadoryse Lietuvos ir Baltarusijos revoliucinės tarybos bei vokiečių kariuomenės atstovai pasirašė sutartį, pagal kurią mainais už Vilniuje sulaikytą Vokietijos misijos 13 žmonių grupę iš Lietuvos kalėjimų paleisti 24  revoliucionieriai.
1919 m. Kaišiadoryse įsikurė Lietuvos kariuomenės žvalgybos punktas, kurio viršininkas buvo fon der Lėjus.
1919 m. balandžio 2 d. Įsteigiama Atskiroji komendantūra (komendantas kap. J. Kundrotas); 1919-05-08 pavadinta Kaišiadorių komendantūra; 1919–1920 m. kovose už nepriklausomybę žuvo 15 komendantūros kareivių.
1919 m. gegužės mėn. Iš Kaišiadorių išsikraustė vokiečių okupacinė kariuomenė.
1919 m. liepos 6 d. Iš Kaišiadorių stoties į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys; šiam įvykiui atminti 1995-07-05 atidengta memorialinė lenta.
1919 m. rugsėjo 13 d. Kaišiadoryse įsteigtas partizanų-šaulių būrys. Būrys 1920 m. formaliai perėjo į šaulius ir įsteigtas „Lietuvos šaulių sąjungos Trakų rajonas“.
1919 m. spalio 26 d. Kaišiadoryse įvyko šv. Zitos tarnaičių draugijos steigiamasis susirinkimas; mokytojai pažadėjo mokyti tarnaites rašto.
1919 m. gruodžio 1 d. Kaišiadoryse apsilankė gyd. Nagevičius ir įkūrė moterų komitetą (iš 12 narių) kareiviams šelpti.