Kaišiadorių miesto kronika

 

1920-1930

1920 m. sausio 7 d. Kaišiadoryse įregistruotas pirmasis Lietuvoje Katalikių moterų sąjungos skyrius (27 narės ).
1920 m. vasario 21–23 d. Vykstant neramumams Kauno įguloje, bandoma sukelti riaušes ir kariuomenės dalinyje, stovėjusiame Kaišiadoryse, tačiau  nesėkmingai.
1920 m. kovo 18 d. Popiežiaus atstovas Lenkijai ir vizitatorius arkivysk. Achille Ratti, vykdamas iš Vilniaus į Kauną, buvo sustojęs Kaišiadoryse ir apžiūrėjo Kaišiadorių bažnyčios statybą; po dvejų metų A. Ratti buvo išrinktas popiežiumi ir pasivadino Pijum XI.
1920 m. pabaiga Kaišiadorys tapo Trakų apskrities centru.
1921 m. Įsteigta Kaišiadorių (Trakų) apskrities ligoninė.
1921 m. Kaišiadorių valsčiaus savivaldybėje iš 22 tarybos narių 17 priklausė krikščionių demokratų partijai.
1922 m. kovo 8 d. Vilniaus vyskupijos administratorius vysk. Jurgis Matulaitis kan. J. Kuktą paskyrė neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies administratoriumi.
1922 m. Įsteigta Kaišiadorių miškų urėdija (8 girininkijos Trakų (Kaišiadorių) ir Kauno apskrityse).
1923 m. kovo 11 d. Kaišiadoryse įkurta skautų draugovė, pavadinta Mindaugo vardu.
1923 m. Pagal pirmojo Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo duomenis, Kaišiadoryse gyveno 1929 gyventojai.
1923 m. vasario 21 d. Trakų (Kaišiadorių) apskrities taryba priėmė nutarimą bausti iki 100 litų baudomis tėvus, kurie be pateisinamų priežasčių neleidžia savo vaikų į mokyklą.
1924 m. vasario 26 d. Kaišiadorių pradžios mokykla pertvarkoma į progimnaziją – sudaromos dvi progimnazijos klasės, dirba 9 mokytojai.
1924 m. spalio 26 d. Kaišiadorių progimnazijoje įvyko steigiamasis ateitininkų susirinkimas; narių – apie 50; pirmasis kuopos pirmininkas buvo A. Dudėnas.
1924 m. Trakų (Kaišiadorių) apskrities inž. A. Aleksandravičius parengė naują Kaišiadorių bažnyčios projektą.
1925 m. Įkurtas vartotojų kooperatyvas.
1925 m. Kaišiadoryse susibūrė Darbo federacijos skyrius; į kurį įstojo apie 160 narių.
1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI pasirašė aktą „Lituanorum gente“, kuriuo paskelbė Lietuvos Bažnytinę provinciją su metropolija Kaune ir keturias naujas vyskupijas: Telšių, Vilkaviškio, Panevėžio ir Kaišiadorių.
1926 m. balandžio 5 d. Popiežius Pijus XI pirmuoju Kaišiadorių vyskupijos vyskupu nominavo kan. J. Kuktą.
1926 m. gegužės 1 d. Arkivysk. J. Matulaitis Kauno Arkikatedroje Bazilikoje kan. J. Kuktą konsekravo vyskupu.
1926 m. gegužės 1 d. Nominantas Juozapas Kukta Kauno Arkikatedroje Bazilikoje iš arkivyskupo Jurgio Matulevičiaus priėmė vyskupišką konsekraciją.
1926 m. „Ūkininko patarėjas“ rašė: „Švietimo ministerija jau šiemet įsteigė dvi medžio apdirbimo mokyklas – Seirijuose ir Kaišiadoryse. Abiem nupirkta po 10 komplektų įvairiausių mašinų“; mokykla veikė iki 1938 m. vasaros; ją baigė apie 300 mokinių.
1928 m. rugsėjo 25 d. Vysk. J. Kukta naujoje Kaišiadorių  katedroje prie laikinojo altoriaus laikė pirmąsias šv. Mišias.
1928 m. spalio 2 d. Kaišiadoryse iškilmingai paminėtas Lietuvos policijos dešimtmetis.
1928 m. gruodžio 23 d. Oficialiai uždaroma senoji Kaišiadorių bažnyčia ir pereinama su visomis pamaldomis į naująją katedrą, kol kas tik viena įrengta Švč. Sakramento koplyčia. Pirmąsias šv. Mišias aukojo kun. Alfonsas Varnas, pamokslą pasakė kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas.