Kaišiadorių miesto kronika

1930-1940

1930 m. birželio 20 d.	Dainų šventėje Kaune dalyvavo Kaišiadorių katedros šv. Cecilijos choras; kuriame buvo 29 choristai.
1930 m. rugpjūčio 15 d.	Kaišiadoryse iškilmingai sutiktas Vytauto Didžiojo paveikslas; šio kunigaikščio jubiliejaus paminėjimo bažnytinio komiteto pirmininkas prel. B. Sužiedėlis, pasaulietinio – Trakų šaulių rinktinės valdybos pirm. kpt. Juodvalkis.
1930 m.	Minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Kaišiadorių m. Ilgoji gatvė pavadinta Vytauto Didžiojo vardu.
1930 m. rugsėjo 10 d.	Grįždamas iš gydymosi užsienyje, Miunchene mirė muzikologas prel. T. Brazys, palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
1931 m. balandžio 1 d.	Kaišiadoryse pradėti statyti mūriniai vyskupijos kurijos rūmai. Statybos reikalais rūpinosi generalvikaras prel. dr. Juozapas Labukas.
1931 m. birželio 20–21 d.	Kaišiadoryse vyko vyskupijos Eucharistinis kongresas; į jį buvo užsiregistravę apie 19 tūkst. dalyvių.
1931 m. lapkričio 23 d.	Katedroje baigtas įrengti vyskupo sostas. Jo autorius – skulptorius Vincentas Jakševičius, kilęs iš Švėkšnos. Gruodžio 8 d. vysk. J. Kukta pirmą kartą sėdo į savo sostą ir celebravo pontifikalines šv. Mišias.
1931 m.	Žemės ūkio kursuose Kaišiadoryse mokėsi 156 jaunieji žemdirbiai.
1931 m.	Suaugusiųjų kursuose Kaišiadoryse mokėsi 75 žmonės.
1931 m.	Kaišiadorių ligoninėje – 10 lovų, 1 gydytojas, 1 med. felčeris, 2 med. seserys, 1 akušerė, 4 sanitarės, 1 ūkio vedėjas; 1931 m. lovų skaičius padidėjo iki 20, personalas liko tas pats.
1932 m.	Baigta Kaišiadorių katedros statyba.
1933 m. kovo 19 d.	Vysk. Juozapas Kukta persikėlė į naujai pastatytus mūrinius vyskupijos kurijos rūmus.
1933 m.	Įkurta Trakų (Kaišiadorių) apskrities švietimo draugija, kurios valdybai priklausė apskrities viršininkas J. Merkys, miškų urėdas P. Malvicas, banko direktorius J. Jakulis ir kt.
1933 m.	Atidarytas vaikų darželis; jį globojo Kūdikių gelbėjimo draugija; vedėja Navickienė; 10 vaikų, beveik visi našlaičiai.
1934 m. birželio 17 d.	Kaišiadoryse buvo švenčiama Tautos šventė, kurioje dalyvavo A. Smetona su grupe vyriausybės narių.
1934 m.	Baigti statyti apskrities rūmai (dabar Savivaldybės rūmai).
1935 m.	Baigti statyti Kaišiadorių vyskupijos rūmai.
1936 m. gegužės 10 d.	Vysk. J. Kukta konsekravo Kaišiadorių katedrą.
1936 m. gegužės 11–12 d.	Kaišiadoryse buvo surengtas vyskupijos Sinodas.
1936 m.	Baigta statyti mūrinė pradžios mokykla (šalia dabartinio Kultūros centro).
1936 m.	Vietoj vieškelio pradėtas tiesti plentas iš Kaišiadorių į Žaslius.
1936 m.	Kasant durpes prie Kaišiadorių, rasti žmogaus griaučiai; manoma, kad jie 1863 m. sukilimo dalyvio.
1937 m.	Kaišiadoryse gyveno 1283 katalikai, 369 žydai, 24 stačiatikiai, 12 mahometonų, 18 evangelikų liuteronų, po 1 sentikį, karaimą ir kalvinistą – iš viso 1709 gyventojai.
1938 m. gegužės 26 d.	Apskrities mokyklų šventė. Dalyvavo 1400 mokinių. Sporto pratimai, dainos, parodos.
1938 m.	„Klijai“ bankrutavo, fabriką pirko pramonininkas iš Rygos.
1938 m.	Šaulių būrio dūdų orkestras (vad. R. Skorobogatovas) pažymėjo savo gyvavimo 10-metį.
1938 m.	Uždaroma amatų mokykla (įkurta 1926 m.).
1938 m.	Gilinama Lomena; nusausinta apie 1500 ha Žiebenos durpyno.
1938 m.	Kaišiadoriečiai įteikė kariams lengvąjį kulkosvaidį ir 20 šautuvų, kuriuos nupirko už surinktus pinigus; kulkosvaidis ir 16 šautuvų buvo įteikta ir vietos šauliams; įvyko paradas.
1938 m.	Kūno kultūros rūmai buv. Kaišiadorių geležinkelio stoties dirbtuvėse įrengė sporto salę; čia treniravosi ir Lietuvos krepšinio rinktinė, tapusi Europos čempione; per čempionato atidarymą Kaune liaudies šokius šoko Kaišiadorių gimnazijos merginų ratelis.
1939 m. birželio mėn.	Išleista I Kaišiadorių gimnazijos laida (14 abiturientų); iš viso gimnazijoje mokėsi 301 mokinys.
1939 m. liepos 25–26 d.	Buv. valstybinės amatų mokyklos patalpose medžio drožinių, braižybos ir paišybos darbų paroda.
1939 m. rugsėjo mėn.	Pradžios mokykloje įsikuria karo pabėgėlių paskirstymo punktas.
1939 m. rugsėjo mėn.	Karo audra iš Vilniaus į Kaišiadoris atbloškia lenkų pabėgėlius, tarp jų ir įžymiąją lenkų kino aktorę Jadvygą Smosarską.
1939 m.	Kaišiadoryse gyveno virš 2000 gyventojų.
1939 m.	Metų pabaigoje Trakų apskrities administracija iš Kaišiadorių persikėlė į Trakus, nes Rytų Lietuva buvo grąžinta Lietuvai; Kaišiadorys liko valsčiaus centru.
1939 m. lapkričio mėn.	Šaulių būrys suruošė kariuomenės šventės minėjimą; koncertavo Valstybinio teatro operos solistai.