| 1940 m. pavasaris |
Mokytojų konferencija Kaišiadoryse; svarstyti suaugusiųjų mokymo reikalai. |
| 1940 m. |
Gimnazijoje susikūrė šaulių būrys, į kurį įstojo 40 berniukų ir 10 mergaičių. |
| 1940 m. birželio mėn. |
„Lietuvos žinios“ rašė: „…Jau kuris laikas, kai Kaišiadorių gimnazijos sporto aikštėje vakarais susirenka kariai ir vietos moksleiviai bei darbininkai, kurie čia sužaidžia draugiškas tinklinio, krepšinio ir kvadrato žaidynes. Dalis miestiečių susirenka pasiklausyti karių instrumentų muzikos… Nuoširdžiai ir maloniai su kariais pasikalba darbininkai. Jie vaišinasi tabaku, pasikeičia anekdotais ir kitais pašnekesiais. Arčiau susipažinti SSSR kariai rodo kino filmus ir kt. pramogas“. |
| 1940 m. liepos mėn. |
Liaudies Seimo rinkimai, Kaišiadorių mieste buvo dvi balsavimo urnos: pradinėje mokykloje ir geležinkelio stotyje. |
| 1940 m. |
Iš Kaišiadorių į SSRS žemės ūkio parodą išvyko Gudienos k. valstietis Zigmas Putnikas ir Lomenių k. valstietis Ignas Steponavičius. |
| 1940 m. |
Nacionalizuojamos dvi Kaišiadorių įmonės: „Klijai“ ir A. Zilberkveito vaisvandenių įmonė. |
| 1940 m. rugpjūčio mėn. |
Susikūrė Kaišiadorių tarnautojų profsąjunga, jungianti daugiau kaip 30 narių; pirmininku išrinktas Justinas Pilyponis, rašytojas. |
| 1940 m. rugsėjo 1 d. |
Kaišiadorių gimnazijoje mokslo metus pradėjo 354 mokiniai. |
| 1940 m. ruduo |
Vyskupijos rūmus užėmė raudonarmiečiai, o pati kurija buvo priversta išsikelti į Žaslius; vyskupo darbo kabinete buvo įrengtas „raudonasis kampelis“. |
| 1941 m. žiema |
Kaišiadorių gimnazijoje įkurta komjaunimo organizacija. |
| 1941 m. sausio mėn. |
Pirmą kartą Kaišiadoryse iškilmingai pažymimos Rusijos bolševikų (komunistų) partijos įkūrėjo V. Lenino mirties metinės. |
| 1941 m. |
Tik ką susikūrusi MTS gavo 2 traktorius, 2 sunkvežimius, keliolika ūkio mašinų; MTS priklauso 6 arklių nuomojimo punktai. |
| 1941 m. |
Pirmą kartą Kaišiadoryse iškilmingai paminėta Gegužės 1-oji. |
| 1941 m. birželio 14 d. |
Suimamos ir į Sibirą ištremiamos Kaišiadorių gimnazijos direktoriaus Stasio Kairiūkščio, Zigmo Šimašiaus ir kt. šeimos. |
| 1941 m. birželio 15 d. |
Iš Kaišiadorių geležinkelio stoties išvyko pirmasis ešelonas su į Sibirą tremiamais aplinkinių valsčių gyventojais, iš kurių 165 buvo iš dabartinės Kaišiadorių r. teritorijos. |
| 1941 m. birželio 24 d. |
Geležinkelio stotyje vokiečiai subombarduoja karinį ešeloną su raudonarmiečiais. |
| 1941 m. birželio 25 d. |
Rusų kariškiai suėmė du Kaišiadoryse buvusius kunigus: Andrių Juknevičių (g. 1882 m.) ir Alfonsą Ažubalį (1915–1994 m.). Kun. A. Juknevičių netoli Girelės miško nušovė, o kun. A. Ažubaliui pavyko pabėgti. |
| 1941 m. birželio 27 d. |
Nuo Žiežmarių pusės į Kaišiadoris įvažiavo vokiečių kariai – pirmiausia dviratininkai, po jų – motorizuotieji. Prasidėjo hitlerinė okupacija. |
| 1941 m. birželio 28 d. |
Susikūrė Tautinis komitetas, kuriam vadovavo Kaišiadorių mokyklos direktorius Domas Kalvelis (1900–1944). |
| 1941 m. liepos 11 d. |
Miesto pakraštyje, Ščebnicos kaime, sušaudyta 18 komunistų, komjaunuolių; 1960-10-29 toje vietoje buvo atidengtas paminklinis akmuo; 1972 m. sušaudytųjų palaikai perkelti į sovietinių karių kapus prie Girelės miško, o prie rekonstruoto kelio į Žiežmarius pastatytas obeliskas (autoriai – arch. Z. Sakalauskas ir dail. L. Glinskis), kuris stovi ir dabar. |
| 1941 m. rugpjūčio 26–28 d. |
Strošiūnų šile vokiečiai ir jų talkininkai sušaudė apie 4 tūkstančius Kaišiadorių, Žiežmarių, Žaslių ir kitų aplinkinių vietovių žydų; toje vietoje 1964-10-16 pastatyti paminkliniai akmenys, o 1992 m. – tautodailininko Vidmanto Kapačiūno memorialiniai paminklai. |
| 1941 m. |
Kaišiadorių klijų fabriko direktoriumi paskiriamas kpt. Povilaitis; visa produkcija vežama į Vokietiją. |
| 1942 m. birželio 16 d. |
Mirė vysk. J. Kukta; palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. |
| 1942 m. birželio mėn. |
Kaišiadorių vyskupiją pradėjo valdyti prel. Juozapas Matulaitis-Labukas; valdė iki 1943-04-24. |
| 1943 m. sausio 9 d. |
Popiežius Pijus XI vysk. T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupijos valdytoju; šias pareigas jis pradėjo vykdyti nuo 1943-04-24, vyskupiją valdė iki suėmimo 1946-12-18. |
| 1943 m. vasario 27 d. |
Vokiečių okupacinė administracija išleido atsišaukimą „Lietuviai, prie ginklo, stokite į „Lietuvių legioną“; bet nė vienas Kaišiadorių gimnazijos moksleivis į atsišaukimą neatsiliepė. |
| 1943 m. liepos 15 d. |
Girelės miške, kur buvo sušaudytas kun. A. Juknevičius (1941-06-25), pastatytas kryžius; atstatytas 1989 m. |
| 1944 m. pradžia |
Susikuria Didžiosios Kovos būrys – Didžiosios Kovos partizanų apygardos pirmtakas. Apėmė beveik visą dabartinio Kaišiadorių r. teritoriją. Vadas – J. Misiūnas (slap. Žalias Velnias). |
| 1944 m. vasara |
Vokiečių okupacijos metu buvęs Kaišiadorių miesto policijos vachmistras Jonas Misiūnas (Žalias Velnias) pradėjo organizuoti partizanus Žaslių, Kaišiadorių, Žiežmarių ir kituose aplinkiniuose valsčiuose – tai buvo Didžiosios Kovos apygardos pradžia. |
| 1944 m. liepos 15 d. |
Raudonosios armijos 277 šaulių divizija, vadovaujama gen. mjr. S. Gladyševo, užima Kaišiadoris; sugriaunama geležinkelio stotis, sudegė miesto šiaurinė dalis. |
| 1944 m. rugpjūčio mėn. |
Praūžus frontui, atnaujina darbą Klijų fabrikas; jo direktoriumi paskiriamas to paties fabriko darbininkas Jonas Zakarevičius. |
| 1944 m. spalio 1 d. |
Prasidėjo mokslo metai Kaišiadorių gimnazijoje; jos patalpos buvo Vytauto Didžiojo g. |
| 1945 m. |
Iš dabartinės Kaišiadorių r. teritorijos į Permės sritį buvo ištremta 101 gyventojas. |
| 1945 m. birželio 24 d. |
Suimamas kun. St. Kiškis. |
| 1945 m. rugsėjo mėn. |
Kaišiadorių gimnazijoje mokosi 319 mokinių, dirba 16 mokytojų, iš jų tik vienas komunistas – gimnazijos direktorius Balys Purvinis. |
| 1946 m. balandžio mėn. |
Pradėjo kurtis Kaišiadorių apskritis. |
| 1946 m. |
Į Tiumenės sritį iš dabartinės Kaišiadorių r. teritorijos buvo ištremta 20 gyventojų. |
| 1946 m. spalio 6 d. |
Išėjo pirmasis Kaišiadorių apskrities laikraščio „Bolševikiniu keliu“ numeris; redaktorius Vytautas Gutauskas; tiražas 2000 egz. Ėjo du kartus per savaitę. |
| 1946 m. gruodžio 18 d. |
Suėmus vysk. T. Matulionį, Kaišiadorių vyskupiją pradėjo valdyti prel. Bernardas Sužiedėlis; valdė iki suėmimo 1949 m. |
| 1946 m. |
Pradėjo veikti lentpjūvė „Alksnis“. |
| 1946 m. |
Atidarytas vaikų darželis, suaugusiųjų gimnazija, knygynas. |
| 1947 m. sausio 7 d. |
Artėjant rinkimams į LSSR AT, Kaišiadorių ir Žaslių valsčių atstovai nusiuntė laišką J. Stalinui, kad „su milžinišku pakilimu ir entuziazmu sutinkame rinkimus į LTSR AT. Mūsų širdyse gilus dėkingumo jausmas bolševikų partijai ir Jums, mūsų Vade ir Mokytojau“. Tai pirmas spaudoje („Bolševikiniu keliu“) paskelbtas laiškas iš Kaišiadorių „didžiajam vadui“. |
| 1947 m. |
Kaišiadorių ir Žaslių valsčių rinkimų apygardoje AT deputatu išrenkamas K. Trubickas, Kaišiadorių t. ū. traktorininkas. |
| 1947 m. balandžio 15 d. |
Apskrities laikraštis pranešė, kad Kaišiadorių valsčius I ketvirčio pieno paruošų planą „gėdingai sužlugdė“, teįvykdęs jį vos 5,7 proc.; mėsos paruošų planas dar labiau sužlugdytas (įvykdytas vos 0,8 proc.). |
| 1947 m. balandžio mėn. |
Kaišiadorių duonos kepykloje dirba 3 žmonės; duona pardavinėjama visiškai žalia, tešloje galima rasti skiedrų ir skudurų. |
| 1947 m. balandžio 19 d. |
Pradžios mokyklos salėje įvyko apskrities valstiečių suvažiavimas, dalyvavo 250 žmonių; nusiųstas laiškas J. Stalinui. |
| 1947 m. balandžio mėn. |
Kaišiadoryse atidaryta Vartotojų kooperatyvo valgykla. |
| 1947 m. gegužės 25 d. |
Į Kaišiadoris atvažiavo LSSR AT prezidiumo pirmininkas J. Paleckis. |
| 1947 m. gegužės 29 d. |
Kaišiadoryse apsilankė LKP CK I sekretorius A. Sniečkus. |
| 1947 m. |
Komunalinio ūkio skyrius pradėjo statyti miesto gyventojams pasilinksminimų ir susirinkimų namus. |
| 1947 m. |
Pradėtos organizuoti Kaišiadorių atstatymo talkos. |
| 1947 m. |
Apskrities progimnazijų ir gimnazijų moksleivių spartakiada Kaišiadoryse. |
| 1947 m. birželio 12 d. |
Saugumiečiai išaiškina, kad Kaišiadorių gimnazijoje veikia pogrindinė grupė, kuri platina antisovietinius atsišaukimus. Tarp suimtųjų – Edvardas Bandzevičius, būsimasis poliglotas, vertėjas. |
| 1947 m. liepa |
Apskrities pieninėje „Gerovė“ pradėtas gaminti sviestas, varškė, valgomieji ledai. |
| 1947 m. rugsėjo 6 d. |
Kaišiadorių pradinėje mokykloje miesto visuomenė iškilmingai paminėjo Maskvos 800 m. jubiliejų. |
| 1947 m. rugsėjo mėn. |
Ligoninė gavo rentgeno aparatą. |
| 1948 m. sausio 18 d. |
Rinkimai į vietines tarybas, už kandidatus balsavo 93,1 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. |
| 1948 m. sausio 26 d. |
Kaišiadorių gimnazijoje 12 klasių, 322 mokiniai, 22 mokytojai. |
| 1948 m. vasario 2 d. |
Miesto DŽDT I sesija; pirmininku išrinktas Kapeliorius. |
| 1948 m. vasario 5 d. |
Valsčiaus DŽDT I sesija; pirmininku išrinktas A. Kanapinis. |
| 1948 m. vasario 7 d. |
Apskrities DŽDT I sesija; pirmininku išrinktas Feliksas Dastikas. |
| 1948 m. vasario mėn. |
Valsčiaus mokytojų konferencija. |
| 1948 m. kovo 30 d. |
Apskrities jaunųjų mokytojų konferencija „Daugiau dėmesio ideologiniam darbui“. |
| 1948 m. kovo 31 d. |
Pradinės mokyklos salėje apskrities valstiečių, MTS ir t. ū. darbuotojų suvažiavimas. |
| 1948 m. balandžio 8 d. |
„Bolševikiniu keliu“ laikraštis išspausdina vedamąjį „Burkimės į kolektyvinius ūkius“; prasidėjo masinis ūkininkų varymas į kolūkius. |
| 1948 m. |
Apskrities krepšinio turnyras „Bolševikiniu keliu“ ir LLKJS apskrities komiteto taurei laimėti; dalyvavo 4 komandos. |
| 1948 m. gegužės 6 d. |
„Bolševikiniu keliu“ rašo, kad „Kaišiadorių apskr. darbuotojai savo pasitarimuose su entuziazmu pradėjo paskolos pasirašymą. Jau pirmosiomis valandomis vien tik Kaišiadorių m. dirbantieji pasirašė paskolos virš 500 000 rb. sumai“. |
| 1948 m. gegužės 22 d. |
Į 33 vagonų ešeloną Kaišiadorių geležinkelio stotyje trėmimui į Jeniseiską (Krasnojarsko kraštas) buvo suvežtos 196 šeimos iš Kaišiadorių ir 175 šeimos iš Jiezno rajonų – iš viso 915 žmonių, iš jų 280 vaikų. Tai buvo didžiausias pokario metais tremtinių ešalonas iš Kaišiadorių. |
| 1948 m. gegužės mėn. |
Pradėjo dirbti Kaišiadorių klijų fabrikas. |
| 1948 m. rugpjūčio 4 d. |
„Prie grūdų priėmimo punkto (…) bangavo raudonųjų gurguolių dalyviai iš Kaišiadorių, Žaslių, Gegužinės ir Kruonio valsčių. Kruonio valsč. gurguolė susidėjo iš 135 vežimų“, – rašė „Bolševikiniu keliu“ laikraštis. |
| 1948 m. rugsėjo 25 d. |
Pradžios mokyklos salėje su visuomene susitiko V. Mykolaitis-Putinas, A. Venclova, J. Būtėnas ir K. Marukas. |
| 1948 m. spalio 22 d. |
Apskrities darbininkų ir valstiečių korespondentų I suvažiavimas; dalyvavo 75 žmonės. |
| 1948 m. gruodžio mėn. |
Kaišiadorių gimnazijoje 67 pionieriai. |
| 1949 m. kovo 25 d. |
Į Kaišiadorių geležinkelio stotyje formuojamą ešeloną buvo suvežta 541 rajono gyventojas. Juos ištrėmė į Usoljos rajono Žilkino gyvenvietę (Irkutsko sritis). |
| 1949 m. gegužės 28 d. |
Gimnazijoje – 123 pionieriai; mokslo metų pradžioje buvo 18 pionierių, komjaunuolių – 46. |
| 1949 m. rugsėjo 30 d. |
Knygų mugė Kaišiadoryse. |
| 1949 m. rugsėjo mėn. |
Kan. J. Stankevičius, Kauno arkivyskupijos valdytojas, paskiriamas ir Kaišiadorių bei Vilkaviškio vyskupijų valdytoju; juo buvo iki 1957 m. |
| 1949 m. spalio 25 d. |
Pirmoji rudens maisto produktų ir pramoninių prekių mugė. |
| 1949 m. lapkričio 27 d. |
Kaišiadoryse koncertavo Valstybinis dainų ir šokių ansamblis. |
| 1949 m. gruodžio mėn. |
Mokyklos scenos mėgėjų būreliui vadovauja Mykolas Arlauskas, vėliau Seimo narys, tarp vaidintojų – Gerardas Brazauskas, Bronius Genzelis, būsimasis Seimo narys. |
| 1949 m. gruodžio mėn. |
Kaišiadorių pieninė pradėjo gaminti kazeiną. |
