Kaišiadorių miesto kronika

1960-1970

1960 m. sausio 9 d.	1-ojoje vid. mokykloje suburtas jaunųjų ateistų būrelis, 20 narių.
1960 m. kovo mėn.	Rajono ryšių skyrius gavo pusiau automatinę telefono stotį ryšiams su Vilniumi ir Kaunu.
1960 m. balandžio 2 d.	Kultūros namuose susitikimas su Teofiliumi Mončiunsku, knygos „Rūdninkų girios partizanai“ autoriumi.
1960 m. balandžio 27 d.	Atiduotas eksploatuoti buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas K. Poželos (dabar Gedimino) gatvėje.
1960 m. birželio 5 d.	Rajono Dainų šventėje dalyvavo 25 chorai, 30 liaudies šokių kolektyvų, 10 muzikinių kolektyvų – iš viso daugiau kaip 2,5 tūkst. saviveiklininkų.
1960 m. birželio 26 d.	Kiemeliuose – rajoninė Joninių šventė.
1960 m. liepos 21 d.	iš Kaišiadorių rajono respublikinėje Dainų šventėje dalyvavo 8 kolektyvai (350 saviveiklininkų).
1960 m. rugpjūčio mėn.	Pradėta statyti nauja trijų aukštų 920 vietų mūrinė vidurinė mokykla K. Poželos (dabar Gedimino) gatvėje.
1960 m. rugsėjo 24 d.	Pradinės mokyklos salėje susitikimas su jaunaisiais rašytojais R. Kašausku, J. Vaičiūnaite ir V. Šimkumi.
1960 m. rugsėjo mėn.	Įkurtas Veterinarijos mokslinio tyrimo institutas Kaišiadoryse. Direktorius Marijonas Babenskas.
1960 m. spalio 23 d.	Rajoninė Derliaus šventė.
1960 m. spalio 29 d.	Kultūros namuose LLKJS RK iškilmingas plenumas, skirtas LLKJS įstojimui į VLKJS 20-mečiui pažymėti; Ščebnicoje atidengtas paminklinis akmuo, kur 1941 m. vasarą buvo sušaudyta 18 sovietinių aktyvistų.
1961 m. sausio 21 d.	„Komunistiniu keliu“ laikraščio redakcijoje suburtas naujas rajono literatų būrelis.
1961 m. vasario mėn.	Mokyklose, įmonėse, organizacijose vyko mitingai, smerkiantys Kongo vyriausybės ministro pirmininko P. Lumumbos nužudymą.
1961 m. kovo mėn.	Agitmeninių brigadų apžiūra; dalyvavo 15 rajono saviveiklininkų kolektyvų.
1961 m. balandžio 22 d.	Kultūros namuose rajono mokytojų aktyvo pasitarimas dėl partijos keliamų reikalavimų žemės ūkiui.
1961 m. birželio 4 d.	Dainų šventė – festivalis; 14 suaugusiųjų chorų, 12 šokių kolektyvų, 20 vaikų chorų, 20 šokių kolektyvų, apie 3,5 tūkst. dalyvių.
1961 m. spalio mėn.	Pradėjo dirbti naujoji Kaišiadorių universalinė parduotuvė (Gedimino g.).
1961 m. vasario 9 d.	Šv. Tėvas vysk. T. Matulioniui suteikė arkivyskupo titulą.
1961 m.	Prie miesto parko įrengta pirmoji vandenvietė. Vanduo tiektas miesto centrui.
1962 m. kovo 18 d.	Rinkimai į SSRS AT; deputatais išrinkti ir kaišiadoriečių kandidatai Eduardas Mieželaitis ir gyd. Aldona Linkevičienė.
1962 m. balandžio 25 d.	Nustojo ėjęs „Komunistiniu keliu“ laikraštis; jo vietoje pradėtas leisti LKP CK ir LSSR MT laikraštis „Į komunizmą“.
1962 m. birželio 19 d.	Kraštotyros draugijos rajono skyriaus steigiamasis susirinkimas.
1962 m. liepos mėn.	Kaišiadorių vyskupiją (jos kurija buvo Vievyje) pradėjo valdyti kan. Povilas Bakšys.
1962 m. rugpjūčio 20 d.	Šeduvoje (tremtyje) mirė arkivysk. T. Matulionis; palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
1962 m. spalio 27 d.	Atidaryti nauji 1-osios (dabar Algirdo Brazausko) vid. mokyklos rūmai.
1962 m. gruodžio mėn.	Atiduoti eksploatuoti nauji Kaišiadorių pašto rūmai; pirmuosius klientus aptarnavo 1963-01-10.
1962 m.	Rajono vykdomojo komiteto pirmininku išrinktas Mykolas Gudžius.
1963 m. sausio 23 d.	Pradėti montuoti gelžbetoninio tilto per geležinkelį perdengimai; tokios konstrukcijos pėsčiųjų tiltas – pirmasis Lietuvoje.
1963 m. balandžio 14 d.	I rajoninė kraštotyrininkų konferencija, kuri vienu iš pagrindinių savo veiklos uždavinių laikė – „atidaryti visuomeninį kraštotyros muziejų“.
1963 m. birželio 16 d.	Prie Girelės miško – rajoninė Dainų šventė; dalyvavo 10 chorų, 19 šokių kolektyvų, 12 kaimo kapelų, 3 orkestrai – iš viso 3 tūkst. saviveiklininkų.
1963 m. liepos 16 d.	Pradėta rengti rajono radijo laidos; laidų organizatorius – žurnalistas J. Laurinavičius.
1963 m. rugpjūčio mėn.	Kaišiadoryse sumontuota automatinė telefono stotis.
1963 m. rugsėjo mėn.	Kultūros namuose savo programą parodė Kijevo cirkas.
1963 m. spalio 24 d.	„Į komunizmą“ praneša, kad miesto plotas – 490 ha, gyventojų – 3 100.
1963 m. lapkričio 1–2 d.	Veterinarijos MT institute įvyko I Pabaltijo respublikų koordinacinis pasitarimas ir mokslinė konferencija, skirta instituto naujųjų laboratorijų rūmų atidarymui.
1963 m. gruodžio mėn.	ELTA pranešė, kad Kaišiadoryse pradėtas statyti utilizacijos fabrikas.
1963 m. gruodžio 21 d.	Kaišiadorių miesto šimtmečio minėjimas.
1964 m. sausio mėn.	132 kaišiadoriečių butuose sumontuoti dujų įrenginiai, o iš viso rajone yra 150 dujų abonentų.
1964 m. kovo 13 d.	Įvyko Kaišiadorių gamybinės valdybos partinio komiteto VI plenumas; jame kalbėjo A. Sniečkus.
1964 m. sausio mėn.	Kaišiadoryse, K. Poželos g. (dabar Gedimino) prasidėjo pirmojo penkiaaukščio 55 butų namo statyba.
1964 m. vasario mėn.	Atiduodamas eksploatuoti didžiausias (24 butų) gyvenamasis namas Kaišiadoryse.
1964 m. kovo mėn.	Vilniaus dažymo aparatų gamyklos cechas Nr. 9 (Kaišiadoryse) išleido pirmąją produkciją.
1964 m. balandžio 17 d.	Komjaunimo rajono plenumo dalyviai išsiuntė sveikinimo telegramą N. Chruščiovui jo 70-ųjų gimimo metinių proga.
1964 m. balandžio mėn.	Prasidėjo Tarybų (dabar – Savivaldybės) rūmų rekonstrukcija.
1964 m. gegužės 30 d.	Kultūros namuose įvyko A. Vabalo knygos „Tarpumiškių legenda“ aptarimas; dalyvavo autorius.
1964 m. gegužės 31 d.	Prie Girelės miško įvyko I rajoninė moksleivių dainų šventė; dalyvavo 700 šokėjų, 2300 dainininkų.
1964 m. birželio 1 d.	Pro Kaišiadoris geležinkeliu pradėjo kursuoti ekspresas „Žuvėdra“ maršrutu Maskva-Ryga-Talinas.
1964 m. birželio 11 d.	Kaišiadoryse lankėsi įžymus mokslininkas, Lenino premijos laureatas akad. Konstantinas Skriabinas (iš Maskvos).
1964 m. birželio mėn.	Prasidėjo Kaišiadorių valgyklos-restorano ir maisto produktų parduotuvės (dabar „Girelės“) statyba.
1964 m. birželio mėn.	Gyventojų susirinkime išrinktas Kaišiadorių miesto draugiškasis teismas iš 9 narių.
1964 m. liepos 26 d.	Žemės ūkio pirmūnų šventė prie Girelės miško: karnavalinė kolona, žirgų lenktynės, chorai ir šokių kolektyvai, šventinis laužas ir kt.
1964 m. rugpjūčio 11 d.	Surengta pirmoji gėlių paroda.
1964 m. rugsėjo 1 d.	Atidaroma vaikų muzikos mokykla; veikė fortepijono ir akordeono skyriai.
1964 m. rugsėjo 12 d.	Klijų fabriko naujų korpusų statybą aplankė A. Sniečkus.
1964 m. rugsėjo mėn.	išspausdintas Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo instituto (LVMTI) „Darbų“ pirmasis tomas.
1964 m. rugsėjo 24 d.	„Į komunizmą“ pranešė, kad vidutiniškai kas antras kaišiadorietis mokosi: 1-ojoje vid. m-kloje – 1 011 mokinių (56 mokytojai), darbo jaunimo m-kloje – 131 mokinys (12 mokyt.), vaikų muzikos m-kloje – 75 mokiniai (5 mokyt.), vaikų sporto mokykloje – 120 mokinių (2 treneriai), 2-ojoje vid. m-kloje (rusų k.) – 91 mokinys (21 mokyt.), dvimečiai med. seserų kursai – 30 kursančių (8 dėstyt.), metiniai chorvedžių ir orkestrų vadovų kursai – 18 klausytojų (8 dėstyt.), siuvimo kursai – 25 kursantės (1 dėstyt.), prekybos m-kla – 26 mokiniai (6 dėstyt.), motociklininkų kursai – 20 kursantų (1 dėstyt.).
1964 m. rugsėjo mėn.	Netoli geležinkelio stoties mediniame name atidarytas viešbutis.
1964 m. spalio mėn.	Strošiūnų šile atidengti paminkliniai akmenys tose vietose, kur 1941 m. rudenį buvo sušaudyta apie 4 tūkst. žydų.
1964 m.	Kaišiadorių spaustuvė gavo pirmąjį linotipą.
1964 m. gruodžio mėn.	Pradėtas statyti Kaišiadorių miesto stadionas.
1965 m. vasario mėn.	1-ojoje vid. mokykloje atidaryta rajoninė vaikų biblioteka.
1965 m. liepos 3 d.	Dainų šventė Ąžuolyne.
1965 m. rugpjūčio mėn.	Pradėjo veikti rekonstruotas Kaišiadorių klijų fabrikas.
1965 m. rugsėjo–spalio mėn.	Gilinama, tiesinama Lomena miesto teritorijos ribose.
1965 m. lapkričio mėn.	Autotransporto kontora iš Žiežmarių persikėlė į naują pastatą Kaišiadoryse.
1965 m.	Surengta pirmoji kraštotyrininkų darbų paroda.
1965 m.	Pradėtas statyti Kaišiadorių knygynas.
1965 m. gruodžio 25 d.	Įkuriama kilnojamoji mechanizuota kolona Nr. 22.
1965 m.	Parengtas miesto generalinis planas, autorius – arch. J. Vanagas.
1966 m. sausio mėn.	Atiduotas eksploatuoti pirmasis 55 butų gyvenamasis namas.
1966 m.	Pradėjo veikti Kaišiadorių rajono skaičiavimo centras.
1966 m.	Vilniaus dažymo aparatų gamyklos Kaišiadorių ceche dirba 140 žmonių.
1966 m.	Rajono įstaigos – LKP RK, Vykdomasis komitetas, Žemės ūkio valdyba, miesto VK, Komunalinių įmonių kombinatas, Liaudies kontrolės komitetas, Centrinės statybos valdybos rajono inspekcija, socialinio aprūpinimo skyrius, redakcija – persikėlė į Tarybų rūmus.
1966 m.	Rajono sporto šventėje dalyvavo 17 sporto kolektyvų – 460 dalyvių.
1966 m.	Pirmoji rajono medicinos darbuotojų diena Kaišiadoryse; rajone dirba 41 gydytojas.
1966 m. birželio 25 d.	Jaunojo komunisto dienoje dalyvavo 1905 ir 1917 m. revoliucijų dalyvis V. Brigmanas.
1966 m. liepos 10 d.	Rajono darbo ir dainų šventė Ąžuolyne.
1966 m. liepos mėn.	Kilnojamosios mechanizuotos kolonos statybininkai atidavė eksploatuoti naują veterinarinės ligoninės pastatą.
1966 m. rugsėjo 22 d.	Kaišiadorių centrinėje ligoninėje ir Tarybų rūmuose lankėsi SSRS Sveikatos apsaugos ministras akad. B. Petrovskis.
1966 m.	Sviesto gamykloje dirba 10 žmonių; ketvirtadalis sviesto eksportuojama į Vokietiją, Prancūziją.
1966 m.	Rajono DŽDT vykdomasis komitetas nusprendė prie plento Kaišiadorys–Kruonis įrengti poilsio zoną su tvenkiniais, pasivaikščiojimo takais.
1966 m.	Naujuose santuokos rūmuose sutuokta pirmoji pora.
1966 m. lapkričio mėn.	1-ojoje vid. m-kloje susikūrė lėlių teatras.
1966 m.	Juodiškių k. pradėtas statyti Girelės paukštynas; pirmąją produkciją išleido 1973 m.
1966 m.	„Minties“ leidykla išleido mūsų kraštiečio A. Šociko knygą „Ringe ir už jo“.
1966 m.	Nugriauti Kaišiadorių katedros šventoriaus vartai.
1967 m. sausio 9 d.	Spaudos platintojų šventė.
1967 m. kovo mėn.	Atiduoti eksploatuoti Kaišiadorių gastronomas, valgykla-restoranas.
1967 m. gegužės mėn.	Užtvenkta 20 ha tvenkinių prie LVMTI; suleista 44 tūkst. karpių.
1967 m. birželio 4 d.	1-osios vid. m-klos sporto aikštyne įvyko rajoninė moksleivių Meno ir sporto šventė.
1967 m.	„Į komunizmą“ redakcijoje apsilankė SSRS žurnalistų sąjungos valdybos sekretorius O. Černyšiovas.
1967 m. birželio 18 d.	Grupė poetų – Poezijos pavasario dalyvių (E. Matuzevičius, V. Bložė, A. Baltakis ir kt.) – Tarybų rūmuose susitiko su kaišiadoriečiais; vėliau – Rumšiškėse, kur vyko poeto A. Baranausko paminklo atidengimo iškilmės.
1967 m. rugpjūčio mėn.	Rajono DŽDT VK paskelbė konkursą Kaišiadorių miesto herbui sukurti.
1967 m. spalio 24 d.	Pradėjo veikti Kaišiadorių kepykla.
1967 m. gruodžio 16 d.	Pirmoji rajono kultūros darbuotojų diena.
1967 m. gruodžio mėn.	Konkursą Kaišiadorių miesto herbui sukurti laimėjo dail. A. Tarabilda.
1967 m.	Pradėtas statyti gyvenamasis namas partinio komiteto darbuotojams (Birutės g.).
1967 m.	Baigtas statyti Kelių eksploatacijos ruožo administracinis pastatas.
1967 m.	„Įkurtuvės“ LVMTI vivariume.
1967 m.	Įrengtas pirmasis mieste grupinis cisterninis dujų įrenginys.
1968 m. sausio 26 d.	VII rajono partinėje konferencijoje dalyvavo LKP CK organizacinio-partinio darbo skyriaus vedėjas P. Griškevičius; „Į komunizmą“ laikraščio redaktoriumi patvirtintas B. Uždravis.
1968 m. kovo mėn.	Donorų diena Kaišiadorių centrinėje ligoninėje.
1968 m. gegužės 18–19 d.	V rajoninė gėlių paroda.
1968 m. birželio mėn.	Šalia gastronomo pradėta statyti gėlių parduotuvė; įrengta 1970 m., veikia iki šiol.
1968 m.	Surengta I medžioklės trofėjų paroda.
1968 m. birželio–rugpjūčio mėn.	Kaišiadoryse veikė pionierių stovykla.
1968 m. liepos mėn.	Neprėkštos ežere vykusiose „Nemuno“ draugijos plaukimo varžybose trečią kartą iš eilės laimėjo Kaišiadorių komanda.
1968 m.	Kilnojamoji mechanizuota kolona (KMK) pradėjo statyti 280 vietų lopšelį-darželį (dabar pastate įsikūrę Kaišiadorių muziejus, Muzikos mokykla, Kūno kultūros ir sporto centras, Kaišiadorių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba).
1968 m. rugpjūčio mėn.	Ąžuolyne jaunimo sąskrydis „Tų dienų šlovė neišblės“.
1968 m. spalio 13 d.	Žemdirbių šventė Ąžuolyne.
1968 m. lapkričio mėn.	Naujame dviejų aukštų pastate (Birutės g.) įsikūrė rajono vartotojų kooperatyvas, paruošų kontora, prekybos mokykla ir kt.; 1996 m. pastatas parduotas vyskupijos kurijai, o rajono kooperatyvas išsikėlė į Vytauto Didžiojo g.
1968 m.	Rajono kraštotyrininkų ataskaitinė konferencija, rajone 174 suaugę kraštotyrininkai ir 426 jaunieji kraštotyrininkai.
1968 m. gruodžio 16 d.	Prie Kaišiadorių geležinkelio stoties, kur 1918-12-30 įvyko mitingas, paskelbęs sovietų valdžią Kaišiadoryse ir prie namo Vytauto Didžiojo g. 25, kur dirbo revoliucinis komitetas, atidengtos memorialinės lentos.
1968 m. gruodžio 22 d.	Krepšininkų dienos proga Kaišiadoryse surengtas žaibo turnyras, kuriame dalyvavo 34 komandos.
1969 m. sausio 17 d.	Į naujas patalpas prie universalinės parduotuvės persikėlė Kaišiadorių knygynas (dabar „Vagos“ knygynas).
1969 m. sausio mėn.	Kaišiadoryse – 324 telefono abonentai.
1969 m.	Kaišiadoryse gyvena 4171 gyventojas (rajone – 42 388).
1969 m. kovo mėn.	Pirmoji rajono kultūros darbuotojų konferencija.
1969 m.	Seniausia kaišiadorietė – Apolonija Antanavičienė, g. 1874 m., gyv. Vytauto g.
1969 m. kovo 28 d.	Paskirtas 6 ha sklypas Kaišiadorių ligoninės statybai prie Girelės miško.
1969 m. balandžio 29 d.	LSSR AT prezidiumas praplėtė Kaišiadorių m. ribas; miestui priskyrė 14 ha
1969 m. gegužės 14–15 d.	Kaišiadoryse respublikinis partinių darbuotojų, vadovaujančių švietimo reikalams, pasitarimas.
1969 m. gegužės 25 d.	Vidurinės m-klos salėje įvyko respublikinis meninės gimnastikos čempionatas. Nugalėjo Aldona Urbonaitė.
1969 m. birželio mėn.	Rekonstruotas Kiemelių ežero baseinas; jame įvyko LSD „Nemunas“ plaukimo varžybos.
1969 m. birželio 7 d.	Vidurinės mokyklos aikštyne – rajono sporto šventė.
1969 m. birželio 10 d.	Įkurtas Lietuvos sodininkų draugijos Kaišiadorių skyrius.
1969 m. liepos mėn.	Trakų g. 10 įsikūrė Kauno meno dirbinių Kaišiadorių cechas; susibūrė audėjos namudininkės.
1969 m.	Uždaroma Kaišiadorių vidurinė (pamaininė) mokykla, kurioje mokėsi 60 mokinių; klasės prijungtos prie vidurinės mokyklos.
1969 m.	Prasidėjo Justicijos rūmų statyba Tarybų g. (dabar Policijos komisariatas).
1969 m. liepos 15 d.	Ąžuolyne trijų kartų subatvakaris, skirtas vokiečių išvijimui iš Kaišiadorių.
1969 m. liepos mėn.	Prasidėjo Kaišiadorių paukštyno statybos paruošiamieji darbai.
1969 m.	Prasidėjo trijų aukštų mokinių bendrabučio statyba – priestatas prie vidurinės mokyklos.
1969 m. rugpjūčio mėn.	Kaišiadorių miesto plotas – 369 ha.
1969 m. rugsėjo 1 d.	Į naujas patalpas (buv. vaikų darželis) persikėlė Vaikų muzikos mokykla; ją lanko 140 mokinių, moko 20 mokytojų.
1969 m.	Atidarytas vaikų lopšelis-darželis K. Poželos g. (dabar Gedimino), 305 vaikai.
1969 m.	Baigtas 5 aukštų gyv. namo statyba K. Poželos g.; jo pirmajame aukšte įsikūrė centrinė rajono vaistinė.
1969 m.	Išleista kaišiadoriečio žurnalisto Z. Lapinsko knygutė „Anapus miško, panemunėj“.