Pradinis » Kaišiadorių chronologija » Kaišiadorių miesto kronika »

 
 

Apie Kaišiadoris

Kaišiadorių miesto kronika

 

1980-1990

1980 m. BGAK dirba 238 žmonės, teikia 19 rūšių paslaugas, statoma nauja skalbykla.
1980 m. kovo 19 d. Kultūros namuose LKP CK I sekretorius P. Griškevičius susitiko su Kaišiadorių paukštyno darbuotojais.
1980 m. gegužės 14 d. Susikūrė rajono literatų būrelis.
1980 m. Kaišiadorys pirmieji iš Lietuvos miestų tapo SSRS Liaudies ūkio laimėjimų parodos dalyviu ir buvo apdovanoti medaliais.
1981 m. Miesto vykdomasis komitetas paskelbė dainos apie Kaišiadoris konkursą.
1981 m. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija išleido kun. P. Gaidos monografiją „Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis“.
1981 m. LKP CK rekomendavo visiems respublikos rajonams kaišiadoriečių pavyzdžiu įsijungti į sąjūdį už aplinkos grožį.
1982 m. sausio mėn. Nuo pat vietinės spaudos susikūrimo Kaišiadoryse rajono laikraštis pasiekia didžiausią tiražą – 10 705 egz. Tokio didelio tiražo jis  nebepasiekė iki šiol.
1982 m. liepos 26 d. Vysk. V. Sladkevičius ėmė valdyti vyskupiją kaip apaštalinis administratorius; iškilmingai į katedrą įžengė 1982-08-08; valdė vyskupiją iki persikėlimo į Kauną 1989 m. balandžio mėn.
1982 m. rugpjūčio 6 d. Iškilmingas vysk. V. Sladkevičiaus ingresas Kaišiadorių katedroje po 23 metų tremties.
1982 m. gruodžio mėn. Atvėrė duris Kaišiadorių pagalbinė internatinė mokykla.
1982 m. Pradėtas statyti aukščiausias miesto statinys – vandentiekio bokštas; aukštis – 52 m., ant jo esančio vandens rezervuaro talpa – 600 m3.
1983 m. liepos 22 d. Priimta eksploatuoti nauja Kaišiadorių poilsiavietė su plaukimo takais, šuolių į vandenį bokštais (prie dabartinės kavinės „Po vežimu“).
1983 m. rugsėjo mėn. Girelės paukštynas iškilmingai paminėjo savo 10-metį; dirba 370 žmonių.
1983 m. lapkričio mėn. Dujų ūkio eksploatavimo kontora šventė savo veiklos 20-metį; dirba 44 žmonės.
1983 m. Vandenvietė ir nutekamojo vandens valymo įrenginiai perduoti Kauno valstybinei vandens tiekimo įmonei.
1984 m. balandžio 21 d. Dedamas pirmasis kubas betono būsimajai Kaišiadorių HAE (dabar ji vadinama Kruonio HAE); statybvietėje įvyko mitingas.
1984 m. gegužės mėn. Prie 2-osios vidurinės mokyklos pradėtas sodinti Pergalės parkas.
1984 m. birželio mėn. Rajono liaudies gynėjų (stribų) sąskrydis; dalyvavo 66 liaudies gynėjai.
1985 m. rugpjūčio mėn. J. Greifenbergerio g. pradėjo veikti 320 vietų vaikų lopšelis-darželis „Žvaigždutė“.
1985 m. lapkričio 12 d. Įkurtas Savanoriškosios kovos už blaivybę draugijos Kaišiadorių skyrius.
1985 m. „Vagos“ leidykla išleido pirmąją kaišiadorietės A. Jankauskytės- Rabačiauskienės poezijos knygelę „Gėlė po delnu“.
1986 m. kovo mėn. Išėjo pirmasis Kaišiadorių HAE statybininkų laikraščio „Žiburiai“ numeris.
1986 m. birželio mėn. Prasidėjo gyvenamojo namo rekonstrukcija į viešbutį.
1986 m. Įkuriamas Kaišiadorių paukštyno muziejus.
1987 m. gegužės 31 d. Moksleivių Dainų šventė Ąžuolyne; dalyvavo 1240 jaunųjų rajono saviveiklininkų.
1987 m. liepos 3 d. LKP RK plenumas vietoje Jadvygos Greičiuvienės pirmuoju sekretoriumi išrinko Vaclovą Litviną.
1987 m. liepos mėn. Baigtas statyti Kaišiadorių viešbutis (buv. K. Poželos, dabar Gedimino g. 42).
1987 m. spalio mėn. Rajono mokytojų tautodailininkų darbų paroda.
1987 m. spalio 16 d. Įsteigtas Karo ir darbo veteranų klubas.
1987 m. spalio mėn. Įsteigtas Gyventojų įdarbinimo biuras.
1988 m. sausio 27 d. Kaišiadoryse įsteigta Muzikos draugijos rajono organizacija.
1988 m. balandžio 24 d. Vysk. V. Sladkevičiui pavedamos Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pareigos.
1988 m. gegužės 29 d. Popiežius Jonas Paulius II vysk. V. Sladkevičių pakėlė į kardinolus.
1988 m. liepos 7 d. Rajono laikraštyje pasirodo pirmoji žinutė apie sąjūdininkus – kad birželio 30 d. Rumšiškėse susikūrė Sąjūdžio grupė persitvarkymui remti.
1988 m. rugpjūčio 17–19 d. Ekologinė ekspedicija Lomenos pakrantėmis; organizavo Jaunųjų gamtininkų stotis, Gamtos apsaugos draugijos rajono skyrius, LLKJS rajono komitetas.
1988 m. rugpjūčio 14 d. Statybininkų dienos proga – statybininkų šventė Ąžuolyne; rajone 1100 statybininkų; didžiausia organizacija – KMK-77.
1988 m. rugsėjo 12 d. Įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kaišiadorių grupės susirinkimas.
1988 m. rugsėjo 20 d. Iš rajono vykdomojo komiteto pirmininko pareigų atleistas Mykolas Gudžius, ėjęs šias pareigas nuo 1962 m.; pirmininku išrinktas Vytautas Streikauskas.
1988 m. spalio 1 d. Prie Kaišiadorių 2-osios vidurinės mokyklos – pirmasis Sąjūdžio surengtas mitingas.
1988 m. spalio 22–23 d. LPS suvažiavime dalyvavo 5 delegatai iš Kaišiadorių rajono: S. Petrauskas, M. Šimkūnas, V. Umbrasas, Z. Veikutis, S. Šaltenis, taip pat Žaliųjų judėjimo atstovai  V. Malinauskas, R. Janauskas, V. Knašys, dar buvo pakviesti V. Litvinas, V. Streikauskas ir kt.
1988 m. spalio 28 d. XV rajoninė partinė konferencija; kalbėjo ne tik komunistai, bet ir sąjūdininkai.
1988 m. spalio 30 d. Kultūros namuose įvyko pirmasis politinių kalinių ir tremtinių susirinkimas.
1988 m. lapkričio 4 d. Kultūros namuose paskutinį kartą įvyko iškilmingas posėdis, skirtas Didžiojo Spalio 71-osioms metinėms paminėti.
1988 m. lapkričio 13 d. Prie miesto kultūros namų iškilmingai pakelta Trispalvė.
1988 m. spalio 20 d. Kardinolas V. Sladkevičius Kaišiadoryse pasirašo priešadventinį kreipimąsi į tikinčiuosius, „kviesdamas nuoširdžiai maldai už mūsų tautą, jos vienybę ir atsinaujinimo sėkmę“.
1988 m. gruodžio mėn. Rajono organizacijos rūpinasi pagalba Armėnijai, kurią ištiko žemės drebėjimas.
1988 m. gruodžio 24 d. „Į komunizmą“ laikraštis paskelbė kard. V. Sladkevičiaus kalėdinį sveikinimą, parašytą Kaišiadoryse.
1988 m. Pradėjo veikti naujoji pieninė Girelės g.
1989 m. sausio 11–19 d. Sąjunginis gyventojų surašymas; pagal jį Kaišiadoryse gyvena 15,3 tūkst. gyventojų arba 38,2 proc. visų rajono gyventojų.
1989 m. sausio 23 d. LKP CK biuras patvirtino naują Kaišiadorių  laikraščio pavadinimą – vietoj „Į komunizmą“ – „Kaišiadorių aidai“; sausio 31 d. laikraštis išėjo nauju pavadinimu.
1989 m. vasario 19 d. Antrasis rajono politinių kalinių ir tremtinių susirinkimas.
1989 m. vasario 15 d. Pirmą kartą po karo laisvai paminėta Vasario 16-oji.
1989 m. vasario 7 d. Popiežiaus Jono Pauliaus II aktu kardinolas V. Sladkevičius paskirtas Kauno arkivyskupijos arkivyskupu, o Merkinės klebonas ir dekanas kun. Juozapas Matulaitis – Kaišiadorių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi.
1989 m. vasario 23 d. „Kaišiadorių aidai“ pradeda spausdinti reabilituotųjų politinių kalinių ir tremtinių sąrašus.
1989 m. kovo 18 d. Kun. J. Matulaitis konsekruotas vyskupu.
1989 m. kovo 31 d. Kardinolo V. Sladkevičiaus atsisveikinimo šv. Mišios Kaišiadorių katedroje.
1989 m. kovo 26 d. SSRS AT liaudies deputatų rinkimai; iš keturių kandidatų daugiausia balsų surinko prof. J. Juzeliūnas ir V. Litvinas; balandžio 9 d. pakartotiniuose rinkimuose laimėjo prof. J. Juzeliūnas.
1989 m. balandžio 2 d. Naujojo vyskupo J. Matulaičio ingresas į Kaišiadorių katedrą.
1989 m. balandžio 8 d. Kaišiadorių diena Akademiniame dramos teatre Vilnije.
1989 m. balandžio 22 d. Paskutinį kartą Kaišiadoryse iškilmingai paminimas V. Lenino gimtadienis; paskutinį kartą surengiama lenininė talka.
1989 m. gegužės 7 d. Pirmą kartą iškilmingai pažymėtos lietuviškosios spaudos atgavimo metinės.
1989 m. gegužės 29 d. 2-osios vidurinės mokyklos mokytojai savo mokyklos direktoriumi išrinko Vaclovą Giržadą, istoriką.
1989 m. birželio 14 d. Kaišiadorių katedros šventoriuje pastatomas kryžius tremtinių kančioms atminti; autorius – A. Šalkauskas.
1989 m. birželio 14 d. Katedros klebonas kun. V. V. Cukuras per iškilmes pašventino atstatytą kryžių prie Girelės miško, kun. A. Juknevičiaus žuvimo vietoje.
1989 m. birželio 27 d. „Kaišiadorių aidai“ praneša, kad surinkta apie 1000 gyventojų parašų dėl Kaišiadorių miesto gatvių pavadinimų pakeitimo.
1989 m. liepos 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono tarybos posėdyje LPS rajono tarybos pirmininku vienbalsiai išrinktas architektas Stasys Petrauskas.
1989 m. liepos 18 d. Rajono vykdomasis komitetas pakeitė dešimties Kaišiadorių miesto gatvių pavadinimus: K. Poželos – į Gedimino, Pionierių – į J. Basanavičiaus, Komjaunimo – į Maironio ir t. t.
1989 m. liepos 19 d. Kaišiadoryse susikuria Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrius.
1989 m. rugpjūčio 20 d. Prie kultūros namų mitingas Molotovo-Ribentropo paktui ir slaptiesiems protokolams  pasmerkti.
1989 m. rugsėjo 1 d. Išėjo pirmasis LPS rajono tarybos laikraščio „Sąjūdis“ numeris.
1989 m. Susikūrė sporto klubas „Sakalas“.
1989 m. spalio 31 d. „Žinijos“ draugijos rajono organizacijos neeilinė XIX konferencija.
1989 m. gruodžio 8 d. Sąjūdžio rajono taryba paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė nepasitikėjimą rajono vadovais, reikalavo atsistatydinti rajono kooperatyvo vadovus.
1989 m. gruodžio 13 d. LKP RK I sekretorius Vaclovas Litvinas atleidžiamas iš darbo; slaptu balsavimu LKP RK I sekretoriumi išrenkamas Romualdas Genevičius.
1989 m. gruodžio 19 d. Piketas prie Tarybų rūmų dėl blogo prekybininkų darbo.
1989 m. Išėjo istoriko S. Buchavecko knygelė „Kaišiadorių rajonas“.
1989 m. Kaišiadorių miesto plotas – 10,2 kv. km, rajono – 1167,4 kv. km.
1989 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijai grąžintas jos anksčiau turėtas pastatas; centrinė biblioteka perkelta į miesto vykdomojo komiteto būstinę, Civilinės metrikacijos skyrius – į Tarybų rūmus.
1989 m. Kaišiadorių tremtinių bendrija pradėjo leisti knygelių seriją apie Kaišiadorių tremtinius bei politinius kalinius.