1300-1500

1348 m. vasario 2 d. – įvyko Strėvos mūšis tarp kryžiuočių ir LDK kariuomenių. Lietuviai ir rusai, patyrę daug nuostolių, atsitraukė. Žuvo Gedimino sūnus Narimantas (greičiausiai vadovavęs lietuvių ir rusų kariuomenei). Iš žymesnių kryžiuočių kariuomenės atstovų mūšyje žuvo Gdansko kontūras, Sembos vyskupo teisėjas. Narimanto vardu vadinama viena Žiežmarių gatvių. Manoma, kad mūšis įvyko ties Strėvos ir Nemuno santaka.

1368 m. rugsėjo mėn. – kryžiuočiai apgula „Strėvos pilį, užima ir sudegina. Daugelis iš pilies pasidavė, vis dėlto daug vyrų ir moterų buvo užmušta“ – rašo Vygandas Marburgietis savo kronikoje. Manoma, kad Strėvos pilis galėjo stovėti Lašinių k. (Rumšiškių sen.) piliakalnyje, esančiame dešiniajame Strėvos upės krante, netoli santakos su Nemunu. Pilis nusiaubta buvo neatsitiktinai – šio žygio metu buvo niokojamos žemės palei Nemuną ir Nevėžį, norint sutrukdyti lietuviams tvirtinti Naująjį Kauną.

1372 m. žiema – kryžiuočiai ir jų pagalbininkai netikėtai įžengė į Dirsūno žemę, viską niokodami ir žudydami. Paėmė Dirsūno pilį ir nusiaubė Vaiguvos kraštą. Be užmuštų, jie paėmė 400 belaisvių (neskaitant moterų ir vaikų), ir su dideliu grobiu grįžo atgal – rašė Vygandas Marburgietis savo kronikoje. Vilniaus vietininko Dirsūno pilis stovėjo dabartiniame Darsūniškyje, ant Nemuno kranto.

1375 m. vasario mėn. – kryžiuočiai su talkininkais iš Prancūzijos ir Vokietijos puola Darsūniškio žemę. Iškėlę vėliavas, nakvoja Vaiguvoje, o paskui nužygiuoja į Trakus.

1377 m. vasario mėn. – Darsūniškyje susijungusios dvi didelės kryžiuočių kariuomenės pernakvoja Vaiguvoje. Po kelių dienų kryžuočiai apgulė Vilniaus pilį.

1382 m. liepos 1 d. – kryžiuočių būriai žygio į Trakus metu pasistatė palapines Rumšiškių žemės lygumoje. Pernakvoję išžygiuoja Strėvos upės link. Pirmas Rumšiškių vardo paminėjimas.

1387 m. – Jogailos ir Skirgailos sutartyje išvardintos 8 gyvenvietės, tarp jų ir Paparčiai.

1394 – Ordino kariuomenė, traukdama į Vilnių, išsilaipino Rusių perėjoje ir, pasiekusi Paparčius, prie ežero įsirengė poilsio stovyklą. Čia pateko į nelaisvę Vytauto svainis Sudimantas, kuris ilgai apgaudinėjo kryžiuočius ir žudė Ordino riterius. Šioje stovykloje karo lauko teismo jis buvo pasmerktas pakarti.

1418 m. – Vytautas ir Jogaila su palydovais, plaukdami Nemunu į Veliuoną, į pasitarimą su kryžiuočiais, apsistojo Darsūniškio pilyje.

1430 m. – Darsūniškio pilyje Vytautas parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją.

1457 m. vasario 28 d. – po Trakų seniūno ir vaivados Jauniaus Valimantaičio mirties (1432 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Žaslių kaimą atiduoda Vilniaus vaivadai Jonui Goštautui. Pirmąkart paminėti Žasliai.

1472 m. – Kazimieras Jogailaitis Kruonyje įkūrė pirmąją bažnyčią.

1486 m. – Darsūniškis pirmą kartą pavadintas miestu.

1486 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Uogintų dvarą padovanojo Smolensko kunigaikščio Vasilijaus Hbašinos anūkui Dmitrijui Hlušonskiui. Pagal vietovardį Hlušonskio palikuonys ėmė vadintis Oginskiais.