Šv. Kazimieras Kovo 4 d.

Kovo 4 d. bažnyčioje minima Lietuvos globėjo diena. Visoje Lietuvoje garsi šio šventojo vardu vadinama mugė Vilniuje. Žmonių pastebėjimu, šią dieną iš šiltųjų kraštų sugrįžta vieversėlis. Iš jo elgesio buvo spėjama apie būsimus orus: Jei vieversėlis užgieda prieš šv. Kazimierą – bus blogas pavasaris, jei po Kazimiero – tai geras. Šventės išvakarėse iš tvartų buvo išleidžiami gyvuliai, kad būtų sveiki.

Šv. Juozapas Kovo 19 d.

Kovo 19 d. bažnyčioje minima Švč. Mergelės Marijos ir dailidės Juozapo sužadėtuvių diena, todėl (nors ir gavėnia!) leidžiama kelti vestuves. Pastebėta, kad ant Juozapo parskrenda pempė. Nuo šv. Juozapo dienos pradėdavo tvarkytis apie namus. Tačiau yra ir prietarų – draudžiama šią dieną verpti vilnas, kad ėriukams galvos nekvaistų.

Blovieščiai (Gandrinės) Kovo 25 d.

Blovieščiai – dviguba šventė. Bažnyčioje minimas Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai (Zvestavonės), o kaimo žmonės džiaugiasi Gandrinėmis (Busilo diena), nes sulaukia parskrendančių gandrų. Jeigu pamatai pirmą kartą skrendantį gandrą, o jau esi vedęs, tai daužysi indus. Jeigu pamatai ne gandrą pirmą, o varlę – būsi netikęs, nesuspėsi. Gandrinės – didelė šventė vaikams. Kietaviškių apylinkėse ilgiau nei kitur Lietuvoje išsilaikė tradicija padėti ant tvoros stulpo ar pakabinti ant medžių, krūmų šakų bandelių vaikams ir sakyti, kad tai sugrįžusio gandro dovanos. Ta pačia proga svogūnų lukštuose padažoma kiaušinių. Žaslių apylinkėje iškepama bandelių ir sudedama į padarytą tam gūžtą ar krepšelį; vaikai tiki, kad busilas atnešė raudonus batus ir bandelę.