Naujieji Metai Sausio 1 d.
Naujieji Metai pradeda kalendorinių švenčių ciklą. Akcentuojamos šventės išvakarės. Palydint senus metus viliamasi ir norima, kad naujieji būtų geresni, todėl aktyviais veiksmais stengiamasi nulemti ateinančių metų sėkmę. Tikima, kad tai priklauso jų sutikimo, todėl švenčiama linksmai, triukšmingai. Vengiama pyktis, kad ateinantys metai nebūtų blogi. Dar ir dabar gyvas prietaras, kad iki Naujųjų Metų reikia atiduoti visas skolas, kad nereiktų skendėti skolose. Tikėta, kad pirmosios metų dienos elgesys nulemia visus metus. Žaslių apylinkėje Naujųjų metų naktį kiekvienas iš ryto stengdavosi anksti atsikelti, kad per visus metus nebūtų miegalius. Smilgių kaime dvyliktą valandą lauke padegdavo šiaudų kūlius ir sudegindavo praeitų metų nesėkmes.
Trys Karaliai Sausio 6 d.
Trys karaliai primena evangelinę legendą apie tris išminčius, kurie atėję pasveikinti gimusio Kūdikėlio Jėzaus. Tą dieną bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašomos pirmosios išminčių (Kasparo, Melchioro, Baltazaro) vardų raidės +K+M+B, kad saugotų namus nuo piktųjų dvasių, niekadėjų, vagių.
Kietaviškių kaime eidava keturiese: trys karaliai ir velnias. Velnias būdava apsirengis iš kombinezonų, išsisuodindava ir vaikščiodava. Ateidava, atidarydava juškas, pečiaus durelas – ieškodava, ar nėra velnių. Jei nebūva virš durų užrašyta su kreida K+M+B, trys karaliai patys užrašydava.
Apie Trijų Karalių šventę Darsūniškyje
Darsūniškio miestelyje ir jo apylinkėse, kaip prisimena Jeronimas Rudzenskas, g. 1906 m., ir Vytas Šiugžda, jau jų atmenamais vaikystės metais sausio 5 dienos vakare, patekėjus danguje pirmai žvaigždei, jauni vyrai, persirengę „trimis karaliais“ su „sargais“, vedami „Betliejaus žvaigždės“, kuri būdavo mergina, nešanti blizgančią žvaigždę, vaikščiojo po trobas, linkėdami šeimininkams gero derliaus, sveikatos, sėkmės auginant gyvulius. Su „trimis karaliais“ vaikščiojo ir giedotojų būrys, kurie giedojo kalėdines giesmes. Taip vaikščiodavo visą naktį. Užėję pas žydus, negiedojo giesmių, o dainuodavo liaudiškas dainas. Už atsilankymą „karaliams“ duodavo kas pinigų, kas maisto produktų, kiaušinių, karką, lašinių, duonos, degtinės butelį arba obuolių.
Sausio 6 dienos rytą „karaliai“ eidavo į bažnyčią prie prakartėlės, ten giedodavo. Iš surinktų pinigų užpirkdavo mišias, kaip auką užgimusiam kūdikėliui Jėzui. Po mišių visi susirinkdavo į kieno nors trobą ir vaišindavosi.
Ši tradicija tęsėsi dar ir tarybiniais metais. Vėliau, kaimuose mažėjant jaunimo, „karalių“ palyda sumažėjo, liko tik „trys karaliai“ ir „žvaigždė“. Jie patys ir giedodavo. Dėl skleidžiamos ateistinės propagandos Darsūniškyje gal dešimtmetį „trys karaliai“ nebevaikščiojo, ir tik 1987 metais atgaivinome šią tradiciją, kuri metai iš metų tęsiama iki šiol.
Trijų Karalių grupės personažai:
„Betliejaus žvaigždė“ – parenkama mergina su šviesiais poilgiais plaukais, aprengiama ilga balta suknele, galva papuošiama pusmėnulio karūna, apsiaustas melsvas su sidabro žvaigždutėmis, rankose laiko ant koto pritvirtintą iš kartono iškirptą žvaigždę, kurios centre įdedama elektros lemputė, gaunanti energiją iš prie koto pritvirtintų baterijų. Naktį einant ji šviečia. „Žvaigždė“ eina pirma „karalių“, rodydama jiems kelią.
„Karaliai“ – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Vienas iš jų – „juodaodis“: veidas išdažomas juodai, galva apvyniojama balta medžiaga, apsiaustas palaidas, šilkinis, sujuostas juosta, su raudona skraiste rankoje, laikantis lazdą. Kiti du aprengiami karališkais drabužiais, su karūnomis ant galvų ir lazdomis rankose.
„Sargybiniai“ – keturi vyrai aprengiami kaip kariai, du iš jų turi kardus, du – ietis. Su kardais eina „karaliams“ iš šonų truputį priekyje. Su ietimis – per vieną žingsnį užpakalyje. „Sargai“ atidaro trobos duris ir įleidžia „žvaigždę“ ir „karalius“, vėliau sueina ir patys. Laikantys kardus įėję į vidų atsistoja iš šonų „karaliams“ ir pakelia kardus peties aukštyje. Tai ženklas pradėti ceremoniją. „Karaliai“ ir „sargai“ gieda:
Ir Trys Karaliai, ir Trys Karaliai
Iš Rytų atėjo,
Dovanas brangias, dovanas brangias
Viešpačiui sudėjo.
Kristus užgimė – linksma gadynė,
Angelai grajin, Karaliai sveikin,
Gieda piemenėliai, klaupia gyvulėliai
Stebūklus, stebūklus garsint.
Einame ir mes, einame ir mes
Pasveikinti Jėzų,
Dangaus Karalių, dangaus Karalių
Pagarbinti Kristų.
Kristus užgimė – linksma gadynė,
Angelai grajin, Karaliai sveikin,
Gieda piemenėliai, klaupia gyvulėliai
Stebūklus, stebūklus garsint.
Pagiedoję vienas iš „karalių“ sako linkėjimus: „Rytų žvaigždė, kuri šiandieną užtekėjo aukštai danguje, kad parodytų kelią Trims Karaliams, einantiems pasveikinti užgimusio mūsų atpirkėjo Jėzaus Kristaus, tegu savo palaimintais spinduliukais apšviečia šiuos namus ir jų gyventojus, teikdami jiems sveikatą ir laimę, teauga vešlūs ir derlingi javai, sotūs ir sveiki gyvuliai, tegul Dievo palaima lydi jus visuose darbuose ir jūsų gyvenime. Todėl šią džiaugsmingą dieną visi giedokime“.
– Sveikas, Jėzau gimusis,
Šventas Dievo kūdiki,
Brangią dieną švęsdami
Užgimimo Viešpaties,
Linksminkinės ir džiaukimės ,
Dievui garbę duodami giedokime.
Po giesmės „karaliai“ eina prie durų ir užrašo ženklus (K+M+B), kad šiuos namus aplankė. „Sargybinis“: „Sudievu, ačiū, kad priėmėte Tris Karalius, mes toliau keliausime Betliejaus žvaigždės vedami“. Visi išeina, paskutinysis „sargas“ nešasi dėžutę, į kurią dedamos „karaliams“ aukos. Kas duoda pinigais, kas maisto arba kokių vaišių.
Rytojaus dieną „karaliai“ lankosi bažnyčioje Trijų Karalių mišiose. Iš surinktų pinigų aukoja dalį prakartėlėje gulinčiam Jėzui. Už kitus, pasibaigus mišioms, keliamos vaišės.
(Lapinskas V. Šiandieninės darsūniškiečių tradicijos // Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis. – Kaišiadorys, 1996)
Pusiaužiemis Sausio 25 d.
Katalikai šią dieną mini šventojo Pauliaus atsivertimą. Pasak legendos, aršus krikščionių persekiotojas fariziejus Saulius stebuklingai tapo uoliu Kristaus mokymo skelbėju, tautų apaštalu Pauliumi. Sakoma, kad sausio 25 dieną iš žiemos miego atsibunda meška (barsukas) ir apsiverčia ant kito šono. Jeigu apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį – pavasaris dar toli. Jei diena ūkanota ir nesimato šešėlio – pavasaris bus ankstyvas. Valstiečiai šią dieną papurtydavo sode obelis, kad būtų gausus obuolių derlius, o bitininkai stuksendavo į avilius žadindami bites iš žiemos miego.