Gegužinės pamaldos Gegužės 1 d.
Gegužinės pamaldos (Majavos, Mojinė) – visą gegužės mėnesį kasdien vykstančios pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei ne tik bažnyčioje, bet ir namuose. Kaišiadorių krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, dažnai namuose būdavo įsirengiamas altorėlis su Švč. Mergelės Marijos paveikslu ir susirinkus prie jo vakarais giedamos šventos giesmės, meldžiamasi. Po pamaldų neretai išėję į lauką padainuodavo, o savaitės pabaigoje ir pašokdavo. Išeini iš Majavos jau pasimeldus, tai tada pas šeiminyką, tai dą ant kiemo, dą dainą padainuoji, va, tai armonika pagroja, tai ir pašoki tada. Tai buvo priprasta.
Iki šių dienų Gegužinės pamaldos rengiamos Nemaitonių seniūnijos keliuose kaimuose, tačiau labiausiai tradiciją išlaikė Varkalių k. Čia kiekvienais metais, tuose pačiuose namuose susirenkama melstis. 2012 m. Kaišiadorių muziejus sukūrė video filmą “Gegužinės pamaldos Varkalėse” (autoriai: Saulius Jankauskas ir Gintarė Daunoraitė).
Nu, tas ir yra, tęsiasis jau, tęsias Marijos garbinimas, nu. Kad metai, kai tik gegužis, tada jir, jir tęsias pamaldos Marijai. Visi, kiek jau metų daug. Oi jau man aštuoniasdešims. O dą, o jau aš ėjau, vedėsis mama, jir va, nu. Nu, jir visi kap tai, sujuda jir susiruošia, jir kur ne ką nepakalbisi, oi gegužės, kada va, dabar jir pas mane dar balandžio mėnesį: ar darysi? Ar padarysi? Nu, taip. Jir kiek jau metų čia gyvenamė, jir vis pas mane. Nu, jir, jir moterys eina, jau vietoj, jaunimo, jaunimo nėra, kad būtų. Dabar mieste jaunimas visas, nu, o šitos mūs. Jir puošia, neša. Kai buvo, dar, dar buvo kaimas na, daugiau, tai kiek prisirinkdavo. O dabar jau mažiau, bet.
Nuo 2013 m. Kaišiadorių rajone, Pravieniškių I kaime, Majava rengiama Janinos ir Juozo Sadauskų sodyboje. 2014 m. įprastą Švč. Mergelės Marijos paveikslą pakeitė keramikinė Marijos skulptūra (aut. Kamilė Smolskaitė), išpuošta rožių žiedais ir dvylikos žvaigždžių vainiku. Kas vakarą į sodybą renkasi pravieniškiečiai, o pirmadieniais ir ketvirtadieniais pamaldose dalyvauja folkloro ansamblis „Praviena“.
Šv. Stanislovas Gegužės 8 d.
Gegužės 8 – bažnytinė Lietuvos globėjo šventojo Stanislovo, Krokuvos vyskupo, gyvenusio XI amžiuje šventė. Paparčiuose garsūs Švento Stanislovo atlaidai. Legenda pasakoja, kad šventasis labai mėgęs žirnius, užtat Žiežmariuose tą dieną sėdavo žirnius. Šeimininkės žinojo, kad per Stanislovą, kai ieva dar nepražydusi, reikia sodinti svogūnus ir bulves, – tada jos didelės užauga.
Šeštinės Gegužės 21 d.
Šeštinės – bažnytinė Kristaus žengimo į dangų šventė, švenčiama šeštos savaitės po Velykų ketvirtadienį, praėjus 40 dienų po Kristaus Prisikėlimo. Po pamaldų bažnyčioje žmonės eidavo apie rugių lauką, kad jie gerai derėtų.
Sekminės Gegužės 28 d.
Sekminės – didelė bažnytinė šventė Jėzaus Kristaus žadėtos Šventosios Dvasios atsiuntimui apaštalams paminėti. Švenčiama septintą sekmadienį po Velykų, dažniausiai tarp gegužės 11 ir birželio 12 dienos, kai praeina 50 dienų po Kristaus Prisikėlimo. Iš vakaro kiekvienas savo sodybą papuošdavo žalumynais, dažniausiai – žaliais berželiais. Nukirstus berželius pastatydavo abipus durų ar vartų, jų šakelėmis apkaišydavo šventųjų paveikslus, lubų sijas (balkius). Padažydavo kiaušinių. Žmonės ypatingą dėmesį skirdavo gyvuliams, ypač karvėms. Vilūnuose: Prieš Sekmines vainikuoja karves. Bet prieš tai vogdavome karves. Ar suaugusieji, ar vaikai piemenukai kur nors toliau paveda karves ir pririša prie medžio. Šeimininkai ateina – nėra karvės. Reikdavo duoti, pavyzdžiui, sūrio, kad atvestų gyvulius.