Majava (Gegužinės pamaldos)

Gegužės mėnuo lietuvių dvasinėje kultūroje laikomas vienu gražiausių ir prasmingiausių laikotarpių metuose. Atbudusi gamta, vis stipriau šildantys saulės spinduliai skatina žmones į širdis įsileisti meilę, pajusti gailestį nuskriaustiesiems bei sustiprinti tikėjimą ir viltį. Tad nuo pat pirmųjų gegužės dienų, kasdien, įvairiuose Lietuvos miestuose bei kaimeliuose rengiamos Gegužinės pamaldos (Majava, Mojinė), skirtos Švč. Mergelės Marijos pagarbinimui.

Pamaldų laikas stipriai įtakotas žemdirbiškosios kaimo kultūros, nes žmonės bendrai maldai galėjo susirinkti tik pabaigę ūkio ir namų ruošos darbus. Dažniausiai Majava prasidėdavo aštuntą valandą vakaro. Įdomu tai, kad žmonės kasdieninei maldai rinkdavosi ne bažnyčioje, o namuose, išskyrus sekmadienį.

Kaišiadorių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, namuose būdavo įrengiamas altorėlis su Švč. Mergelės Marijos paveikslu ir susirinkus prie jo, vakarais, giedamos šventos giesmės, meldžiamasi. Kaimų moterys, dažnai ir vyrai, Gegužinės pamaldoms ruošdavosi iš anksto ir labai kruopščiai. Kambarys ar kiemas, priklausomai nuo to kur pastatomas altorėlis, puošiamas eglių šakelėmis, sušilus orams, pumpurus sprogdinti pradėjusiais berželiais, pataisais. Altorėlis apdedamas žydinčiomis gėlėmis: tulpėmis, narcizais, bijūnais ar lapų, gėlių vainikais. Garbingiausioje vietoje statomas Marijos paveikslas, taip pat žvakės, kryželis. Kambariuose paruoštus altorėlius kai kur „pagyvindavo“ įjungiamos lemputės ir „kasnykai“ (baltas tiulis). Į išpuoštus kambarius ir kiemus rinkdavosi daugiausia moterys, tačiau netrūko ir vyrų, dažnai į Majavą ateidavo šeimos su atžalomis.

Susirinkę žmonės giedodavo giesmes, skaitydavo litanijas, skirtas Švč. Mergelei Marijai. Žinoma, kad Kaišiadorių rajone giedota giesmė „Marija, skaisčiausia, Marija“, kalbėta „Švč. Mergelės Marijos“ litanija, „Atsimink, maloningoji Mergele Marija“ ir „Saldžiausioji užtarytoja“ maldos. Pasibaigus pamaldoms išėję į lauką žmonės uždainuodavo, o savaitės pabaigoje ir pašokdavo. Dažniausiai šokiai vykdavo šeštadieniais. „Išeini iš Majavos jau pasimeldus, tai tada pas šeiminyką, tai dą ant kiemo, dą dainą padainuoji, va, tai armonika pagroja, tai ir pašoki tada.“[1] Nepamiršti būdavo ir senoliai, negalintys šokti, jie dažniausiai lošdavo kortomis ir stebėdavo besilinksminantį jaunimą.

Gegužinės pamaldos ir Majava yra laiko patikrintos ir dar šiandien minimos religinės praktikos. Tačiau jaučiamas itin didelis skirtumas tarp didžiųjų miestų ir kaimo vietovių pamaldų. Miestuose žmonės buriasi į bažnyčias, kurios papuoštos šventei būdingais akcentais, o kaimuose vis dar puošiami altoriai, kalbamos iš kartos į kartą perduodamos maldos, pasibaigus pamaldoms nepamirštama padainuoti. Nuo 2013 metų Kaišiadorių rajone, Pravieniškių I kaime, Majava rengiama Janinos ir Juozo Sadauskų sodyboje. 2014 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslą pakeitė keramikinė Marijos skulptūra (aut. Kamilė Smolskaitė), išpuošta rožių žiedais ir dvylikos žvaigždžių vainiku. Kas vakarą į sodybą renkasi nemažas pravieniškiečių būrelis, o pirmadieniais ir ketvirtadieniais pamaldose dalyvauja folkloro ansamblis „Praviena“.

2012 m. Kaišiadorių muziejus sukūrė video filmą “Gegužinės pamaldos Varkalėse” (autoriai: Saulius Jankauskas ir Gintarė Daunoraitė).

Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Ugnė Katkevičiūtė

Nuotraukos Nijolės Adukonienės