Istoriniai

Didžiausią Kaišiadorių muziejaus eksponatų dalį sudaro istoriniai rinkiniai. Pagrindinio fondo Istorijos rinkinyje yra 521, Fotografijos rinkinyje – 2205, Viktoro Ruokio memorialiniame rinkinyje – 445, Numizmatikos rinkinyje – 1816, Raštijos rinkinyje – 976 eksponatai.
Fotografijos rinkinį sudaro senos fotografijos, negatyvai ir atvirukai. Sukaupta medžiaga apima laikotarpį nuo XIX a. antros pusės (fotografijos atsiradimo) iki XXI amžiaus. Tarp jų – kaišiadoriečio Jono Kralikausko dovanoti 560 negatyvų ant stiklo, darytų XX a. 4 dešimtmetyje Kaišiadoryse veikusios fotoateljė „Šviesa“, kuriuose įamžinti to meto Kaišiadorių miesto ir apylinkių gyventojai. Yra ir daugiau pavienių fotografų darytų nuotraukų su Kaišiadorių miesto ir apylinkių vaizdais bei žmonėmis. Kaišiadorių muziejuje taip pat yra saugomas buvusio Kaišiadorių rajono laikraščio vyriausiojo redaktoriaus Benjamino Uždravio fotoarchyvas, kurį sudaro keli tūkstančiai negatyvų, darytų Kaišiadorių rajone XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje – 8 dešimtmečio pradžioje. Visa tai Kaišiadorių muziejui padovanojo B. Uždravio žmona Adelė Uždravienė.
Viktoro Ruokio memorialinių daiktų rinkinyje saugomi  įvairūs dokumentai, knygos, fotografijos, mikroskopas, rašomosios mašinėlės, uolienos, kristalai ir akmenys, netgi du smuikai.
Profesorius Viktoras Ruokis (1885-1971) – pirmųjų chemijos, agrochemijos ir dirvotyros vadovėlių lietuvių kalba autorius, dirvotyros ir agrochemijos mokslų Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, 1957-1971 m. gyvenęs Kaišiadoryse. Profesoriui priklausiusius daiktus muziejui padovanojo Pranas Venckus.

Numizmatikos rinkinyje kaupiamos monetos, įvairiais laikais buvusios apyvartoje Kaišiadorių rajono teritorijoje bei monetų lobiai. Chronologiškai medžiaga apima laikotarpį nuo I a. po Kristaus iki XX a. – nuo Kaišiadorių rajono teritorijoje surastų Romos imperijos monetų iki tarpukario Lietuvoje kursavusių pinigų. Taip pat renkami įvairūs pasižymėjimo ženklai, medaliai ir ordinai.

Raštijos rinkinį sudaro reti leidiniai, dokumentai, tarpukario Lietuvos vadovėliai, maldaknygės, žemėlapiai bei kiti spaudiniai ar rankraščiai lietuvių, lenkų, lotynų, esperanto, prancūzų, rusų, vokiečių bei kitomis kalbomis, apimantys laikotarpį nuo XVII iki XX amžiaus. Didžioji dauguma šių eksponatų į muziejų pateko iš Kaišiadorių rajono, taigi yra vienaip ar kitaip susiję su šiuo regionu, jo istorija, jame gyvenusiais, kūrusiais ir dirbusiais žmonėmis. Kaip vieną vertingiausių rinkinio eksponatų galima paminėti iškiliausio XVII a. Lietuvos istoriko, Vilniaus jėzuitų akademijos profesoriaus Alberto Vijūko-Kojelavičiaus (1607-1677) dviejų tomų lotyniškąją „Lietuvos istoriją“ – Historia Litvaniae…, išleistą 1650 m. Gdanske (I tomas) ir 1669 m. Antverpene (II tomas). Yra retų lietuviškų knygų – teologo šv. Bonaventūros veikalo vertimas iš lenkų kalbos Ziwatas pona yr diewa musu Jezusa Christusa…, išspausdintas 1787 m. Supraslyje; vyskupo Juozapo Arnulpo Giedraičio (1754-1838), religinių raštų vertėjo į lietuvių kalbą, Naujas istatimas Jezaus Christaus wieszpaties musu lietuwiszku lezuwiu iszgulditas…, išspausdintas 1816 m. Vilniuje, Misionierių spaustuvėje.

Muziejuje saugomas rankraštis su dviejų filosofijos paskaitų konspektais. Šias paskaitas, kaip parašyta konspektų priešlapiuose, 1676 m. skaitė Vilniaus akademijos filosofijos profesorius jėzuitas Andrius Filipovičius, o konspektavo studentas Kazimieras Daumantas.

Bendrojo istorinio rinkinio eksponatai chronologiškai apima platų laikotarpį. Jį sudaro eksponatai, atspindintys įvairių epochų paliktus pėdsakus – karus, tremtį, sovietinę okupaciją, kolektyvizaciją, tautinį atgimimą ir kitus įvykius, palikusius žymes Kaišiadorių regiono gyvenime, taip pat pramonės, žemės ūkio, švietimo ir kultūros raidą.