Lietuvos Prezidento rinkimai: 1993-ieji (virtuali paroda)

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/virtualios-parodos/nggallery/virtualios-parodos/lietuvos-prezidento-rinkimai-1993-ieji

Kandidatai į prezidentus Algirdas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis debatuose Lietuvos televizijoje.  1993 m. Kaišiadorių muziejaus archyvo nuotr.

Šiais jubiliejiniais – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais – minime ir pirmųjų po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo surengtų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, kuomet 1993 m. vasario 14-ąją pirmuoju Lietuvos istorijoje visuotinai išrinktu šalies vadovu tapo kaišiadorietis Algirdas Brazauskas (1932–2010), 25-ąsias metines.

Tarpukario nepriklausoma Lietuva turėjo tris prezidentus – Antaną Smetoną (ėjo pareigas 1919–1920 ir 1926–1940 m.), Aleksandrą Stulginskį (ėjo pareigas 1920–1926 m.) ir Kazį Grinių (ėjo pareigas 1926 06 07–1926 12 17). Tačiau valstybei 1990 m. atkūrus Nepriklausomybę Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme prezidento institucijos nebuvo. 1992 m. rengiant Konstitucijos projektą, iškilo klausimas dėl prezidento. Vyko diskusijos, ar Lietuva turėtų būti parlamentinė ar prezidentinė valstybė. Apsispręsta, jog šalis iš esmės bus parlamentinė, bet su prezidento institucija.

1992 m. spalio 25 d. referendumu šalies piliečių buvo priimtas pagrindinis valstybės įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tą pačią dieną vykusiuose Seimo rinkimuose Algirdas Brazauskas Kaišiadorių 59 rinkiminėje apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, o lapkričio 25 d. – pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje – A. Brazauskas išrinktas Seimo Pirmininku ir pagal Konstituciją pradėjo laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas.

Siekiant, kad prezidentas turėtų didesnį tautos pasitikėjimą, Lietuvos Respublikos Konstitucija numatė, jog prezidentą rinktų visa tauta. Seimas 1992 m. gruodį svarstė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą ir sausio 26 d. jį priėmė. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai (tiksliau jų pirmasis turas) buvo paskirti 1993 m. vasario 14 d.

Po Seimo rinkimų netrukus pradėta svarstyti prezidento kandidatūra. A. Brazauskui gruodžio mėnesį apsisprendus balotiruotis į Respublikos Prezidento pareigas, visai šaliai pirmiausia rūpėjo sužinoti, ar balotiruosis į šį postą profesorius Vytautas Landsbergis. Tuo metu kaip galimas kandidatas į prezidentus buvo įvardytas tarpukario nepriklausomos Lietuvos diplomato Stasio Lozoraičio (1898–1983) sūnus, tuometinis Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose, Stasys Lozoraitis (1924–1994). V. Landsbergis 1993 m. sausio 3 d. per Lietuvos televiziją išsakė savo nuomonę – pranešė, kad prezidento rinkimuose nedalyvaus. O S. Lozoraitis sausio 4 d. Respublikos Prezidento rinkimų komisijai atnešė dokumentus kandidatuoti į prezidento pareigas.

Sausio 5 d. rinkimų komisijai dokumentus atnešė dar šeši kandidatai: profesorius Kazimieras Antanavičius, buvęs Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas, tuometinis Seimo narys Kazys Bobelis, A. Brazauskas, Respublikonų partijos pirmininkas Kazimieras Petraitis, buvęs Aukščiausiosios Tarybos deputatas ir valstybės kontrolierius Kazimieras Uoka ir aktorius Remigijus Vilkaitis. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos pirmininkas Vaclovas Litvinas sausio 17 d. pranešė, kad rinkimų komisija įregistravo pirmąjį kandidatą į prezidentus – Algirdą Brazauską, jau surinkusį per 20 tūkstančių rėmėjų parašų. Iki sausio 20-osios už A. Brazausko kandidatūrą pasirašė 110 571 Lietuvos pilietis. Reikiamas rėmėjų parašų skaičius – 136 867 – surinktas ir už S. Lozoraitį. Kitiems kandidatams, kaip pažymi istorikas Gediminas Ilgūnas, rinkti parašus sekėsi sunkiau, tad į rinkimų biuletenius jie įtraukti nebuvo.

Prezidento rinkimų komisija 1993 m. sausio 21 d. paskelbė du oficialius kandidatus į Lietuvos Prezidento pareigas: Algirdą Brazauską ir Stasį Lozoraitį. Rinkimų komisijos pirmininkas jiems įteikė atitinkamus pažymėjimus, prasidėjo oficiali rinkimų kampanija.

Respublikos Prezidentas Lietuvos istorijoje tiesioginiu balsavimu buvo renkamas pirmą kartą. Kandidatų rinkimų štabai dairėsi į kitų demokratinių valstybių, pirmiausia JAV, patirtį prezidentų rinkimuose, buvo ieškoma įdomesnių rinkimų kampanijos formų, bandyta rengti abiejų kandidatų televizijos debatus.

Prasidėjus rinkimų kampanijai Respublikos Seimas, remdamasis Konstitucija, priėmė Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Jame buvo patikslinta pareigų ėjimo pradžia, inauguracijos tvarka, heraldika, darbo sąlygos, Prezidento socialinės garantijos, apsauga ir t. t.

Prezidento rinkimų kampanija truko beveik du mėnesius. Kandidatas S. Lozoraitis buvo atsidėjęs rinkimų kampanijai ir susitikimams su rinkėjais turėjo daugiau laiko negu A. Brazauskas, kuris, kaip minėta, jau ėjo Respublikos Prezidento pareigas ir turėjo rūpintis valstybės reikalais. Tačiau ir A. Brazauskas susitiko su rinkėjais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Radviliškyje, kituose miestuose ir rajonuose.

Ketvirtojo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai vyko 1993-ųjų vasario 14-ąją, sekmadienį. Respublikos Prezidento rinkimų metu Lietuvoje buvo 2 568 016 rinkėjų. Rinkimuose dalyvavo 2 019 015 rinkėjų (78 proc.). Rinkimus laimėjo A. Brazauskas – už jį balsavo 1 212 075 rinkėjai (60,03 proc.). Už S. Lozoraitį balsavo 38,28 proc. rinkėjų.

1993 m. vasario 18 d. rinkimų komisijos pirmininkas V. Litvinas A. Brazauskui įteikė Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą. Konstitucijos 83 straipsnis numatė, kad asmuo, išrinktas prezidentu, sustabdytų savo veiklą politinėse partijose bei organizacijose. A. Brazauskas vasario 19 d. sustabdė savo, kaip Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nario ir jos pirmininko, veiklą, pabrėždamas, kad jis privalo atliepti visų piliečių politiniams bei socialiniams interesams. S. Lozoraitis po prezidento rinkimų grįžo į Lietuvos ambasadą JAV ir toliau šioje šalyje atstovavo Lietuvai.

Respublikos Prezidento inauguracija vyko 1993-ųjų vasario 25 d., ketvirtadienį, valstybės sostinėje Vilniuje. Tai buvo graži, ankstyvą pavasarį primenanti diena. Prieš inauguraciją Heraldikos komisijos siūlymu dailininkas Arvydas Každailis sukūrė prezidento herbą ir vėliavą.

Inauguracijos iškilmės prasidėjo Gedimino kalne ir buvusios Žemutinės pilies teritorijoje, tęsėsi Arkikatedroje, kur Šv. Kazimiero koplyčioje įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavos pašventinimo ceremonija. Iškilmių kolonai žygiuojant Gedimino prospektu link Nepriklausomybės aikštės, A. Brazauskas su premjeru Bronislovu Lubiu nuvyko į Antakalnio kapines ir padėjo gėlių prie Laisvės gynėjų memorialo. Vėliau inauguracija vyko Respublikos Seime, kur A. Brazauskas davė prezidento priesaiką ištikimai tarnauti Tautai, Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei iš Seimo tribūnos pasakė inauguracinę kalbą. Tuomet Lietuvos Prezidentas kalbėjo:

,,Gerbiamieji Lietuvos žmonės, piliečiai! […]

Prezidentui tenka didelė garbė ir dar didesnė atsakomybė atstovauti Lietuvos valstybei. Tačiau valstybė – ne prezidentas. Valstybė – tai pirmiausia jos piliečiai, visi Lietuvos žmonės. Todėl, pradėdamas eiti prezidento pareigas, aš su viltimi žvelgiu į šį tikrąjį valstybingumo pamatą – mus pačius. Mūsų valstybė yra ir bus tokia, kokie esame ir būsime mes patys. […]

Vienintelis patriotizmo matas yra ir bus tik doras darbas, kompetencija ir kūrybinė galia. Meilę Tėvynei įkūnija ne lozungai, o kasdieniškas, galbūt ne visuomet pastebimas ar laiku įvertinamas darbas, nuoširdus rūpinimais mūsų krašto gerove ir ateitimi. […]

Visais laikais Lietuvos žmonių gyvenimą įprasmindavo ir sutaurindavo trys šventi dalykai – Tauta, Tėvynė ir Dievas. Tai mus būrė, skatino kovoti už krašto laisvę, išsaugojo Lietuvos vardą pasaulyje ir padėjo atgimti valstybei.

Šiandien tai turi mus telkti krašto ūkiui pertvarkyti, didžiulei ekonominei krizei, kurioje esame atsidūrę, įveikti […]

Tikiu, kad Lietuvoje įsitvirtins atvira, pilietinė visuomenė, mūsų šalyje bus puoselėjamos demokratijos vertybės. Turime visam laikui atsisakyti minties, kad kas nors vienas gali atsakyti į visus klausimus, kad apskritai gali egzistuoti viena ir vienintelė tiesa. […]

Mieli Lietuvos žmonės!

Šalia mūsų valstybės gyvena kaimynai, su kuriais mus sieja bendras istorinis likimas […] Svarbiausi Lietuvos užsienio politikos kriterijai bus pragmatizmas ir valstybės interesų gynimas. […]

Lietuvos ateitį matau Europoje […]

Mes, be jokios abejonės, orientuosimės į istorijos išmėgintą Vakarų demokratijos, ekonomikos ir kultūros modelį. Tačiau neabejoju, kad Lietuvai, ieškančiai savo vietos tarp Rytų ir Vakarų, reikalinga subalansuota politika […]

Tačiau turime suprasti, kad niekas mums neatneš geresnio gyvenimo iš svetur. Teks išmokti dirbti ir gyventi patiems, pasikliaujant pirmiausia savo jėgomis ir savo protu. […]

[…] Šią istorinę valstybės gyvenimo valandą aš, Lietuvos Respublikos prezidentas, išrinktas tautos valia, kviečiu Lietuvos žmones santarvei ir darbui visiems mums brangios Tėvynės labui“.

Iškilmingam posėdžiui Seime pasibaigus, Nepriklausomybės aikštėję įvyko karinis paradas. Taip prasidėjo pirmojo po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo visuotinai išrinkto Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko – gimusio Rokiškyje, užaugusio ir subrendusio Kaišiadoryse – penkerių metų kadencija (1993–1998 m.).

Prezidento rinkimų 25-ųjų metinių proga muziejaus tinklapio virtualių parodų skiltyje pristatoma nauja paroda „Lietuvos Prezidento rinkimai: 1993-ieji“. Svarbiausius šios parodos eksponatus visą vasario mėnesį galima apžiūrėti ir Kaišiadorių muziejaus padalinyje – Brazauskų namuose-muziejuje (J. Biliūno g. 26, Kaišiadorys).