Istoriniai

Iš Kaišiadorių apylinkėse surastų istorinę vertę turinčių daiktų suformuotas bendrasis rinkinys, taip pat raštijos, fotografijos, numizmatikos, medalių-plakečių ir memorialiniai rinkiniai. Bendrajame istoriniame rinkinyje saugoma beveik 3300 eksponatų, kurie apima įvairius istorinius laikotarpius ir įvykius – karus, tremtį, sovietinę okupaciją, kolektyvizaciją, tautinį atgimimą ir kt. Visi šie įvykiai paliko ryškias žymes Kaišiadorių regiono gyvenime, taip pat pramonės, žemės ūkio, švietimo ir kultūros raidoje. Tarp rinkinyje saugomų eksponatų daug kovų ir karybos istoriją liudijančių daiktų. Pavyzdžiui, rinkinyje saugomas XIV–XV a. akmeninis (102 cm apimties ir 44 kg svorio) bombardos sviedinys, rastas Darsūniškyje. Yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų vokiškos, rusiškos ir kitos ginkluotės eksponatų, taip pat karių ekipuotės elementų bei asmeninių daiktų. Ginkluoto partizanų pasipriešinimo kovas liudija Didžiosios Kovos rinktinės I. Nasutavičiaus-Bondaro (žuvusio 1945 m. spalio 20 d.) būrio bunkerio Pagrendos miške (Kietaviškių sen.) archeologinių tyrimų radiniai – šaudmenų fragmentai, sprogmenų skeveldros, vokiškas šturmo pistoletas „Kampfpistole“ ir kt. Šiems tyrimams vadovavo archeologė Livija Ivanovaitė. Rinkinyje saugomi eksponatai skirtingus socialinius sluoksnius, jų gyvenimo būdą ir buitį. Pavyzdžiui, XX a. pradžioje gamintas neįgaliojo vežimėlis iš Zūbiškių dvaro (Palomenės sen.). Tai unikalus ir retas eksponatas, reprezentuojantis ne tik Zūbiškių dvaro istoriją, bet ir technologijų, gerinančių neįgalių žmonių mobilumą, pažangą. Tarpukario miestietišką gyvenseną ir buitį atspindi Kaišiadorių prekybininko, verslininko Vasiliaus Tkačenko (1888–1973) šeimos baldai: indauja, stalelis, sofa, krėslai ir kt. Svarbią vietą užima eksponatai, susiję su Kaišiadorių bažnyčios ir vyskupijos istorija, pavyzdžiui, žvakių šviestuvas, kabėjęs laikinojoje Kaišiadorių koplyčioje. Dalį rinkinio sudaro eksponatai, atspindintys Kaišiadorių regiono mokyklų raidą. Atskirą rinkinio dalį sudaro senųjų garso ir vaizdo prietaisų kolekcija (pavyzdžiui, apie 20 metų kauptą kolekciją – 264 eksponatus – muziejui padovanojo S. Plepas). Kolekcijoje lempiniai ir tranzistoriniai garso imtuvai, patefonai, magnetolos, garso ir vaizdo magnetofonai, automobiliniai radijo imtuvai, radijo taškai, televizoriai, fotografijos prietaisai ir kt. Muziejaus fotografijos rinkinyje saugoma per 6000 eksponatų. Rinkinio pagrindą sudaro atvirukai, negatyvai ir pozityvai. Sukaupta medžiaga apima laikotarpį nuo XIX a. pab. iki XXI amžiaus. Vieni iš ankstyviausių Kaišiadorių vaizdų – Pirmojo pasaulinio karo metais išleisti atvirukai, kuriuose užfiksuotos pagrindinės Kaišiadorių gatvės, to meto pastatai. Ypač vertinga fotografijos rinkinio dalis yra stiklo plokštelių negatyvai. Čia galima išskirti unikalų XIX–XX a. sandūros bažnytinės architektūros stiklo negatyvų rinkinį. Jį sudaro per 170 negatyvų, kuriuose Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų katalikų, stačiatikių ir evangelikų liuteronų bažnyčios, cerkvės, koplyčios bei vienuolynai – atskiri pastatai ar pastatų kompleksai. Didžiąją dalį sudaro nedideliuose miestuose, miesteliuose, kaimuose stovėjusių maldos namų fotografijos. Tai itin retai aptinkami, daugeliu atvejų ankstyviausi ir vieninteliai to laikotarpio ikonografiniai šaltiniai. Užfiksuotų vaizdų autoriumi laikomas Vilniuje dirbęs fotografas A. Daukša. Rinkinyje saugomas 1934 m. Kaišiadoryse įsikūrusios fotoateljė „Šviesa“ stiklo negatyvų rinkinys, kurį sudaro 568 negatyvai. Gausus Kaišiadorių apylinkės teismo sekretoriaus, vėliau antstolio, teismo vykdytojo J. Žitkaus šeimos stiklo negatyvų rinkinys (424 negatyvai). Itin vertingos 1918–1940 m. fotografijos su Kaišiadorių, Žaslių, Žiežmarių, Kruonio, Rumšiškių ir kitų apylinkių vaizdais, žmonėmis. Tarp jų žymūs to meto veikėjai: Pirmasis Trakų (Kaišiadorių) apskrities viršininkas B. Stosiūnas, nuo 1930 m. šias pareigas ėjęs J. Merkys, apskrities tarybos narys ir verslininkas Z. Šimašius, valsčių viršaičiai, seniūnai, apskrities karo komendantas pulk. ltn. V. Žutautas, policijos vadas K. Bajoras, vyskupas J. Kukta, kun. A. Varnas, kun. N. Švogžlys-Milžinas, Kaišiadorių gimnazijos direktorius D. Kalvelis, istorijos mokytojas J. Petrulis, piešimo mokytojas ir dailininkas grafikas A. Kučas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ir poetas A. Jasas, Kaišiadorių stalių amato mokyklos direktorius A.  Škėma, Žiežmarių žiemos žemės ūkio vedėjas J. Sabas, verslininkas V. Tkačenko ir kiti. Fotografijos atspindi kasdienį, visuomeninį, religinį ir kultūrinį gyvenimą. Ypač vertingos 1930 m. Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjimo šventės, per visą Lietuvą nešamo Vytauto Didžiojo atvaizdo iškilmių fotografijos. XX a. 6–7 deš. Kaišiadorių regioną plačiausiai atspindi laikraščio „Į komunizmą“ vyr. redaktoriaus Benjamino Uždravio fotoarchyvas. Numizmatikos rinkinyje saugoma daugiau nei 3900 eksponatų. Tai – monetos, banknotai, įvairiais laikais buvę apyvartoje Kaišiadorių savivaldybės teritorijoje. Rinkinys apima laikotarpį nuo I a. po Kristaus iki šių dienų (nuo Kaišiadorių savivaldybės teritorijoje surastų Romos imperijos monetų iki esamos oficialios Lietuvos valiutos – eurų). Taip pat renkami įvairūs vertybiniai popieriai, plombos ir kt. Rinkinyje saugoma 2005 m. iš A. Stasiūno įsigyta monetų ir banknotų kolekcija, apimanti laikotarpį nuo XV a. pabaigos, kurioje 1965 numizmatikos eksponatai. Raštijos rinkinyje saugoma daugiau nei 4500 eksponatų. Šio rinkinio pagrindą sudaro knygos, periodiniai leidiniai, žemėlapiai, smulkieji spaudiniai, dokumentai, rankraščiai lietuvių, lenkų, lotynų, esperanto, prancūzų, rusų, vokiečių bei kitomis kalbomis, apimantys laikotarpį nuo XVII a. iki šių dienų. Kaip vieną vertingiausių rinkinio eksponatų galima paminėti iškiliausio XVII a. Lietuvos istoriko, Vilniaus jėzuitų akademijos profesoriaus A. Vijūko-Kojalavičiaus (1607–1677) dviejų tomų lotyniškąją „Lietuvos istoriją“ „Historiae Litvanae pars prior“, išleistą 1650 m. Gdanske (I tomas) ir „Historiae Litvanae pars altera“, išleistą 1669 m. Antverpene (II tomas). Tai pirmoji spausdinta Lietuvos istorija. Rinkinyje yra retų lietuviškų knygų. Išskirtinės reikšmės yra su Kaišiadorimis susijusių autorių rašyti, taip pat tarpukariu Kaišiadoryse išleisti leidiniai. Rinkinyje gausu įvairaus laikotarpio ir paskirties atvirukų, kvietimų. Vertingi dailininkų T. Daugirdo (1852–1919), B. Šaliamoro (1893–1976) sukurti heraldiniai atvirukai su Darsūniškio, Žaslių, Žiežmarių herbų atvaizdais. Atskirą raštijos rinkinio dalį sudaro filatelijos eksponatai, pavyzdžiui, 1918–1940 m. Lietuvos pašto ženklų kolekcija (428 pašto ženklai). Reikšmingą raštijos rinkinio dalį užima įvairūs tarpukario dokumentai, kurie atskleidžia Kaišiadorių regiono visuomeninį, ekonominį, politinį ir kultūrinį kontekstą, atspindi žymių to metų veikėjų ir paprastų vietos gyventojų asmeninių gyvenimų įvykius ir realijas. Kiti svarbūs raštijos rinkinio objektai – rezistenciją ir tremtį liudijantys eksponatai. Pavyzdžiui, rinkinyje saugomi partizano, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininko, tremtinio B. Trakimo-Genelio (1921–1998) laiškai rašyti būsimai žmonai O. Kundrotaitei, prisiminimų rankraščiai ir kt. 2011 m. suformuotas atskiras medalių, plakečių, ženkliukų rinkinys, kurio pagrindą sudaro iš A. Urbono įsigyta medalių kolekcija (beveik 1500 medalių). Tai lietuviški 1958–1997 m. laikotarpio medaliai, kurių didžioji dalis – Lietuvos XX a. 7–9 deš. sovietmečio ir Atgimimo laikotarpio (1987–1990 m.). Kiti faleristikos eksponatai – medaliai, apdovanojimo ženklai, ženkliukai. Iš muziejuje saugomų medalių galima išskirti Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medalius, kurie priklausė Nepriklausomybės kovų savanoriui J. Lelešiui (1903–1996), bei Lietuvos nepriklausomybės laikų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medalius, kurie priklausė Kruonio pašto viršininkui V. Karpavičiui. Be to, rinkinyje saugomas V. Karpavičiaus II laipsnio ženklas „Už šaudymą“. Yra ir kun. J. Žemaičiui (1904–2001) priklausęs Lietuvos Respublikos Seimo medalis ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, kuriuo jis buvo apdovanotas 1999 m. už Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėtus apie 100 žydų vaikų. Rinkinyje svarbią vietą užima tarpukario įstaigų, organizacijų ženkleliai, pavyzdžiui, seniūno ženklas. Be to, vertėtų paminėti ir Kaišiadorių gimnazijos moksleivių kraštotyros draugijos ,,Tracija“ ženklelį (5 pav.). Draugiją subūrė ir jai 1934–1943 m. vadovavo istorijos mokytojas J. Petrulis (1876–1958). Pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko (1932–2010) memorialinių daiktų rinkinyje – asmeniniai prezidento daiktai (drabužiai, avalynė, aksesuarai, portfeliai, rašikliai ir kt.), apdovanojimai (medaliai, garbės ženklai, ženkleliai), įvairūs dokumentai, darbo kalendoriai, užrašai, padėkos, sveikinimai ir kt. Taip pat asmeninės prezidento bibliotekos knygos. Reikšmingą rinkinio dalį sudaro fotografijos. Profesoriaus Viktoro Ruokio (1885–1971) memorialinių daiktų rinkinyje saugomi asmeniniai daiktai, gausu periodinių leidinių, knygų, smulkiosios spaudos eksponatų. Didelę rinkinio dalį sudaro fotografijos, įvairūs dokumentai, laiškai, rankraštiniai užrašai, mašinraščiai atspindintys profesoriaus mokslinę, visuomeninę veiklą, asmeninio gyvenimo fragmentus. Kita rinkinio dalis – mokslininko darbo įrankiai ir priemonės: optiniai prietaisai, žemėlapiai, gaublys, uolienos, mineralai. Išskirtinę vertę prof. V. Ruokio memorialiniame rinkinyje turi eksponatai atspindintys glaudų profesoriaus ryšį su muzika – muzikinės knygos, natos, dainynai, du prof. V. Ruokio smuikai. Poeto, eseisto Jono Aisčio (1904–1973) memorialinių daiktų rinkinyje asmeniniai daiktai iš JAV ir Lietuvos: drabužiai, rankinis laikrodis, užrašų knygelės, „namų“ parkeris, fotografijos, fotoaparatas (poetas mėgo fotografuoti), rašomoji mašinėlė su lietuvišku raidynu (kad Lietuvą laiškai pasiektų rašant lietuviškomis raidėmis) ir kt. Rinkinyje svarbią vietą užima Jono Kossu-Aleksandravičiaus ketvirtoji knyga „Užgesę chimeros akys“, už kurią 1937 m. autoriui, pirmajam iš Lietuvos poetų, buvo paskirta Valstybinė premija. Didelę dalį rinkinio sudaro knygos, tarp jų su A. Barono, K. Bradūno, B. Brazdžionio, V. S. Giros, J. Grušo, J. Jankaus, P. Jurkaus, J. Kaupo, V. Krėvės, A. Lansbergio, A. Vaičiulaičio ir kt. autorių autografais bei dedikacijomis poetui.