Virtualios parodos

Jonui Aisčiui – Poetui, Žmogui, Draugui

Jonas Aistis (1904–1973) (Aleksandravičius, Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa- Aleksandriškis) – vienas žymiausių lietuvių lyrikų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus. J. Aistis – taip pat vienas iš lietuvių eseistikos pradininkų. Eseistinėse „elegijose“, kaip ir eilėraščiuose, jis kalba viską persmelkiančio intymumo tonu. Jono Aisčio ekspozicijoje (J. Aisčio g. 1, Rumšiškės, Kaišiadorių r.) saugoma dalis Jonui Aisčiui dovanotų knygų. Parodoje virtualiai eksponuojama 20 dedikacijų Jonui Aisčiui: poetų Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Stasio Santvaro, rašytojo Aloyzo Barono, prozininko, dramaturgo, eseisto. Jurgio Jankaus, estų poeto Aleksio Rannito, rašytojo, dramaturgo Juozo Grušo, menininko V. K. Jonyno… Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus Jono Aisčio ekspozicijos muziejininkė Gražina Meilutienė.

Nuotraukos: 20

Profesoriaus Viktoro Ruokio memorialinis rinkinys

Viktoras Ruokis (1885–1971) – agronomas, dirvožemininkas ir agrochemikas, lietuviškosios dirvotyros pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. 1919 m. atkūrė Dotnuvos vidurinę žemės ūkio ir miškų mokyklą. 1924–1968 m. (su pertauka 1941–1944 m.) dėstė Žemės ūkio akademijoje, 1924–1941 m. Geognozijos ir Agronominės chemijos, 1944–1968 m. Dirvožemio mokslo katedrų vedėjas; profesorius (1931). Tyrė Lietuvos dirvožemius, dirvodarines uolienas, sukūrė lietuvišką dirvotyros terminiją. 1930 m. paskelbė Lietuvos dirvožemių klasifikaciją, 1936 m. parengė Pietų Lietuvos dirvožemių žemėlapį. Parašė keliolika chemijos, dirvotyros ir geologijos vadovėlių ir mokslinių veikalų bei dvi pažintines knygas. Profesorius V. Ruokis nuo 1957 m. iki mirties gyveno Kaišiadoryse. Parodoje virtualiai eksponuojama Kaišiadorių muziejuje saugomo V. Ruokio memorialinio rinkinio eksponatai: fotografijos, dokumentai, knygos, asmeniniai daiktai. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Adukonienė ir muziejininkas Vytautas Budvytis.

Nuotraukos: 27

Žiemos ritmu

Fotografijose įamžinta žiema Kaišiadorių rajone XX amžiaus viduryje. Ką tik praūžusios žiemos palydų, žiemos išvarymo šventės metu triukšmingai iš kiemų išvaryta žiema – laukiame pavasario. Ši paroda leis atsigręžti atgal ir pažvelgti į žiemos šventes anų dienų Kaišiadorių rajone, padės pažinti to meto žiemos darbus ir pramogas, leis pamatyti kaip atrodė šaltojo sezono apranga, kaip moterys dėvėjo joms dar neįprastas kelnes. Fotografijose užfiksuotos Kaišiadorių tarnautojų šeimų, rajono kaimų gyventojų, mokyklų ir mokytojų gyvenimo akimirkos. Senųjų atsiminimuose žiema buvus atokvėpio nuo sunkių darbų metas, jos ritmas buvęs lėtesnis, mąslesnis.

Nuotraukos: 30

Kaišiadorių rajono dailininkų tapybos darbų paroda

Nuotraukose Kaišiadorių rajono dailininkų paveikslai. Gausus ir įdomus rajono profesionalų ir mėgėjų tapytojų būrys kalba apie kūrybiškumą ir grožio siekimą, jų kūriniuose atsiskleidžia meilė gamtai, pagarba žmogui ir supančiai aplinkai. Parodoje eksponuojami Almos Bernatonienės, Antano Bernatonio, Ritos Dzedulionienės, Petro Dzedulionio, Stanislovo Glinskio, Stasės Karčiauskienės, Virginijos Klein, Elenos Kniūkštaitės, Juozo Krinicko, Janinos Lukoševičienės, Vytenio Paulausko, Genovaitės Sausarienės, Raimundo Simonaičio, Stanislavos Urbonienės tapybos darbai.

Nuotraukos: 31

Senųjų amatų puoselėtojai

Fotografijose sertifikuoti Kaišiadorių rajono tautinio paveldo produktų gamintojai, senųjų amatų puoselėtojai. Tautinis paveldas – svarbi šalies etninės kultūros dalis. Tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų mokymo programas, tradicines muges sertifikuoja ir tradicinių amatų meistrus atestuoja Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi ekspertų komisijos(-ų) teikimu. Kaišiadorių rajone šiuo metu yra 17 sertifikuotų tradicinių amatininkų. Rajone puosialėjami senieji karpymo, juostų audimo, vėlimo, mezgimo, siuvimo ir siuvinėjimo, pynimo, audimo, margučių marginimo, kepimo, žaislininkystės, kubilininkystės, kėlimo amatai. Tradiciniai amatai – ideali vietinio savitumo išraiškos forma. Šiandieniniame kontekste jie virsta patrauklia alternatyva vis labiau įsigalinčiai, bet tuo pačiu vis labiau pasitikėjimą prarandančiai vartotojiškai kultūrai. Parodoje 2013 m. gruodžio 7 d. Žaslių kultūros centre vykusio renginio „ Rėdos ratai“ metu pristatytų senųjų amatų puoselėtojų fotografijos.

Nuotraukos: 12

Velykinių margučių paroda

Nuotraukose – Eugenijos Genevičienės velykinių margučių paroda. E. Genevičienė sertifikuota Kaišiadorių rajono amatininkė, senojo margučių marginimo amato puoselėtoja. Kiaušinius ji margina nuo vaikystės, margina tradicinėmis margučių marginimo technikomis. Kiaušinių raštai skiriasi priklausomai nuo technikos – marginant vašku, daugiausia naudojami taško bei lašo formos motyvai, o skutinėtuose kiaušiniuose ryškesnės linijos bei brūkšniai.

Nuotraukos: 42

Falširmjėgeriai Kaišiadorių rajone

Virtualiai eksponuojama Kaišiadorių muziejaus fonduose saugoma vokiška ir rusiška ginkluotė, naudota 1944 m. liepos mėnesio mūšių metu. Ginkluotė rasta vokiečių kariuomenės oro desantininkų falširmjėgerių (fallschirmjäger) bataliono priešakinių gynybinių linijų ruože tarp Pašulių kaimo ir Čiuloto upelio. Parodą sudaro šaunamieji ginklai (fragmentai) ir jų dalys, šaudmenys, sprogmenys, karių ekipuotės elementai bei asmeniniai daiktai. Ši paroda yra tąsa Kaišiadorių muziejaus organizuotos viešos paskaitos „Falširmjėgeriai gynybiniuose mūšiuose tarp Kaišiadorių ir Kauno 1944 m. liepos 16/29 d.“, kurią skaitė vrš. Ernestas Kuckailis. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Vytautas Budvytis, fotografavo Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Asta Sabonytė-Jankauskienė.

Nuotraukos: 24

Kaišiadorių apylinkių apranga

Kaišiadorių muziejus pristato archeologinių kostiumų rekonstrukcijas: IV-V, IX-XII amžių vyro ir moters aprangas bei šešis etnografinius (XIX a. pab.-XX a. pr. ) kostiumus.

Nuotraukos: 18

Brazauskų šeimos istorija

Virtualia paroda visuomenei pristatomos Brazauskų namuose-muziejuje saugomos nuotraukos ir dokumentai, atspindintys Lietuvos Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, nepriklausomybės akto signataro, politinio veikėjo, vaikystė bei jaunystė ir jo šeimos istorija.

Nuotraukos: 15

Bajorų kapinyno archeologiniai radiniai

Virtualioje parodoje matome archeologinius radinius iš Bajorų kapinyno (Elektrėnų sav.) rastus 2006 – 2010 m. archeologinių tyrimų metu. Dirbiniai datuojami XIV a. pab. – XV a. pr. Eksponatus sudaro papuošalai, ginklai, darbo įrankiai ir siuvimo reikmenys.

Nuotraukos: 26

Paroda

Nuotraukose – “smetoninių” laikų architektūra, ceremonijos, apranga, nuotaikos… Istorinė fotografijų paroda pasakoja apie tai, kaip visuomenines šventes 1918-1940 m. švęsdavo Kaišiadorių ir aplinkinių miestelių gyventojai.

Nuotraukos: 15

XIV–XV a. puodų rekonstrukcijos

Nuotraukų galerijoje matome keramikos šukes iš Bajorų kapinyno (Elektrėnų sav.), datuojamo XIV a. pab. – XV a. pr. ir rekonstruotus puodus. Pagal turimą archeologinę medžiagą puodų rekonstrukcijas padarė Vilniaus puodžių cecho keramikai D. Strazdas, K. Venckūnaitė, E. Aleksejeva. Viso buvo padaryta 15 įvairaus dydžio ir formų molinių indų rekonstrukcijų. Nuotraukų autoriai: Dainius Strazdas, Nijolė Adukonienė

Nuotraukos: 17

Tradiciniai namų puošybos karpiniai

V. Gataveckienė./ Karpiniai. Langų užuolaidėlės. 2010 m.

Nuotraukos: 8

Raštuotos pirštinės

Raštuotos pirštinės. Mezgė A. Razmislevičienė 2011 metais.

Nuotraukos: 12

Kaišiadorys XX a. I pusėje ir 2000 m.

Šioje fotografijų parodoje matome Kaišiadorių miesto vaizdus, užfiksuotus iki XX a. vidurio, o šalia - tą patį objektą arba vietą, nufotografuotą 2000 m. balandžio mėnesį (fotografijos - Ričardo Grigo).

Nuotraukos: 16

Naujamečiai atvirukai

Kalėdos, Naujieji Metai – tai šventės, kuomet prisimename draugus, pažįstamus, artimuosius ir skubame Juos pasveikinti. Čia mes neturime tikslo ir galimybių pristatyti visos begalinės atvirukų įvairovės, tačiau įdomu grįžti į visai netolimą praeitį ir pasižiūrėti, kaip atrodė lietuviški naujametiniai atvirukai 1957 – 1967 metais.

Nuotraukos: 7