Žiemos švenčių puošmenos, dovanos ir vieši pasilinksminimai Kaišiadorių apylinkėse tarpukariu

Kaišiadorių gimnazistės Valerija Žalimaitė ir Regina Kmieliauskaitė Kaišiadorių apylinkės teismo antstolio Jurgio Žitkaus namuose. Kaišiadorys. 1937–1939 m.

Muziejaus tinklapio virtualių parodų skiltyje pristatoma nauja paroda „Žiemos švenčių puošmenos, dovanos ir vieši pasilinksminimai Kaišiadorių apylinkėse tarpukariu“. Kviečiame apsilankyti.

XX amžiaus pirmoje pusėje Kūčių dieną namus moterys išpuošdavo eglių šakomis ir spalvotais popierėliais: buvo madoj aglučių įsikaišiot už paveikslų ir labai gražiai papuošdavo popieriais, tampomi buvo popieriai, paskui roželėm tokiom[1].

Tarpukariu beveik visoje Lietuvoje prigijo eglės puošimo paprotys. Per Kūčias papuošta egle arba tik jos šaka džiaugdavosi iki Trijų Karalių. Pasiturinčios šeimos žaliaskarę puošti paprato ankščiau: Da atsimenu, kap tėvas dyrbo pas vieną ponią. Tai liepė per Kalėdas atsivest vaikus. Nusivedė mumi. Taigi labai aglutė graži, a gi namie tai nebuvo. Gal kur pas bagotesnius ir buvo, pas mumi nebuvo. Taigi, Dieve, kabo tos pūslės gi, net akys blizga. Tai labai toj’ ponia buvo gera. Atneša saldainių daug, duoda vaikam jinai. Ir dar prikabinta ant aglutės, liepia patiem nusikabint. O tėvas gi bijo, kad tik tų žaisliukų nesudaužytume vaikai nuvėję. Žinai, pas ponus tai ne pas prastus buvo. Kad lakiam tada patenkyti namo, rėkdami, kad mum davė. Buvo džiaugsmas. Prideda ir tėvui krepšin mėsų visokių[2].

Ilgainiui eglės puošimo paprotys paplito po visų namus. Padedami vyresniųjų ją puošdavo vaikai, nes tai buvo jų pareiga ir džiaugsmas: Kūčios labai laukdavom, kadangi rengdavom eglutę. Tą pačią dieną, aš kaip jauna dar buvau, su tėveliu nueidavom į mišką, į savo, nusikirsdavom eglutę, parsinešdavom y puošdavom[3].

Dažniausiai ant šakų kabino valgomus papuošimus, skanumynus: kaip mama Kūčioms kepdavo pyragą, tai duodavo tešlos, o mes iš tos tešlos darydavom įvairias baronkas, ančiukus ir t. t.[4] Bet daugiausiai, tai puošdavom saldainiais, keptais mamos sausainiais, obuoliais ir labai laukdavom, kada tą eglutę galima bus nupuošti, kadangi nuo tos eglės gaudavom tų sausainių, obuolių suvalgyt[5]. Tiesa, dalis tų skanumynų dingdavo dar iki to, nes vaikai juos suvalgydavo paslapčia: būna kokį saldainį pavogiam[6].

Dažnai eglės būdavo puošiamos namuose pačių padarytais papuošalais: iš popieriaus karpydavome saulutes ir kabindavome ant eglutės[7], kiaušinį žalią pramušdavo, išleisdavo trynį, padarydavo iš tešlos paukščio galvą, prikabina prie tuščio lukšto, lukštas aplipinamas spalvotais popieriukais – ir toks padarytas paukštis pakabinamas ant eglutės[8], saldainiukų poperukus išsiklostinam ir pasidedam dėžutėj, o Kūčių dieną švilpikėlį insukam ir pakabinam, ir dar aplipdydavom apie aglutę sieną snaigėm visokiom iškarpytom[9]. Tik pasiturinčios šeimos galėjo sau leisti pirktinius žaisliukus: turėdavom biškį pirktų žaislų, kadangi močiutė buvo išvažiavusi į Ameriką, tai parvežė tokių burbulų[10].

Pavalgius Kūčių vakarienę mažiausieji šeimos nariai sulaukdavo Kalėdų bobutės arba Kalėdų senelio dovanų. Kruonio valsčiaus apylinkėse tėvai mažiems vaikams duodami dovanėles klausdavo: „Ar tu eisi pas kitą poną, ar liksi pas šitą?“ Vaikai žinodami, kad gaus dovanų sakydavo: „Pas šitą poną, pas šitą.“ Ir būdavo apdalijami pinigais[11]. Kartais dovanas vaikai rasdavo Kalėdų rytą: Kalėdų senelis po egliuke tupėjo, bet kad jis biednas buvo. Nu bet vaikai kolei miegodavo, tai ty palįsdavo koks maišelis[12]. Vargingesnių šeimų vaikus aplankęs Kalėdų senelis pastariesiems dažniau palikdavo kepinių ar saldainių: ar kokių švilpikų, ar ty saldainiuką indėdavo į maišelį[13], penkias baronkas tokias nemažas padaro ir penkis gaidžiukus. Nu gaidžiukus tuos suriša tokiu mazgu i čia padaro tokią skulptūrėlę, čia cimbuliuką ir tarbeles siūdavo jiem sudėt[14], o pasiturinčioms šeimoms būdavo kiek dosnesnis: tai tokie albumėliai, kur poeziją rašydavo vaikai atminimui ir knygos supakuotos gražiai.[15]

Tiesa, eglutės buvo puošiamos ne tik namuose, bet ir mokyklose. Be to, vaikams buvo rengiamos eglaičių šventės su vaidinimais, šokiais. Jose taip pat apsilankydavo Kalėdų senelis, buvo dalinamos dovanos.

XX amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigoje Kaišiadoryse eglaites vaikučiams žiemos švenčių proga rengdavo Trakų (Kaišiadorių) skaučių vietininkijos (vėliau tunto) skautės. Pavyzdžiui, 1936 m. sausio 16 d. eglaitei skaučių vietininkė Antanina Kliorienė su skautėmis ruošė baletėlį, o jos pavaduotoja Elena Mazūrienė su jaunesniaisiais skautais – vaidinimėlį[16].

Lėšos renginių organizavimui buvo surenkamos per labdarą. Pavyzdžiui, 1937 m. sausio 16 d. vykusiai eglaitei, aukojo žymių to meto Kaišiadorių visuomenės veikėjų žmonos: Trakų (Kaišiadorių) apskrities karo komendanto žmona Juzė Žutautienė, apskrities viršininko žmona mokytoja Olga Merkienė, notaro žmona Marija Gaputienė, antstolio žmona Boleslava Žitkienė, pradžios mokyklų vedėjo žmona, mokytoja Apolonija Tirvienė, gimnazijos direktoriaus žmona, mokytoja Irena Kalvelienė ir kt. Vienos moterys eglaitei spyrė 5 litus, kitos – po 3 litus[17]. Šiai eglaitei už 35,39 Lt. S. Miulerienės kepykloje-cukrainėje, gastronomijos ir kolonialių prekių parduotuvėje, veikusioje Vilniaus gatvėje, pirkti kalėdiniai saldainių maišeliai, saldainiai „Karvutė“, biskvitai, riešutai, žvakutės ir šalta ugnis[18].

To meto spaudoje aprašyti ir kitų organizacijų rengti žiemos švenčių visuomeniniai, vieši renginiai, skirti ne tik pasilinksminti, bet ir surinkti pinigų įvairioms reikmėms. Pavyzdžiui, 1935 m. prieš adventą ir Kalėdas Darsūniškio šaulių būrys suruoštų vakarų pelną skyrė apmokėti Šaulių sąjungos laikraščio „Trimitas“ prenumeratoms už nepasiturinčius būrio šaulius[19]. Kaišiadorių moterų šaulių būrio šaulės Naujų Metų pramogos pelną paskyrė šaulių namų statyboms[20]. O 1938 m. gruodžio 19 d. Panošiškių šaulių būrys suruošė žiemos pagalbos rinkliavą. Už suaukotus pinigus prieš šventes dovanomis buvo pradžiuginti neturtingieji, o gruodžio 26 d. surengta šventė, viešas vakaras[21].

 

[1] Katkevičiūtė-Ignatjevienė U. Kaišiadorių iliustruotoji etnografija, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015, p. 84. Pateikėja Vitkauskienė (Grinkevičiūtė) Salomėja, gim. 1931 m. Rusių k., gyv. Stabintiškių k.

[2] Nartautienė (Griesiūtė) Regina, gim. 1935 m. Klūsų k., gyv. Palomenės k.

[3] KšM b. 705, l. 8: Stankutė M. Kalendorinės šventės, 2010. Pateikėja Lakavičienė (Jankūnaitė) Veronika, gim. 1940 m. Gudzenkos k., gyv. Kaišiadoryse.

[4] KšM b. 446, l. 1: Žižliauskaitė L. Kalendoriniai liaudies papročiai Kaišiadorių rajone, 2004. Pateikėja Jančiauskienė (Strašunskaitė) Ona, gim. 1926 m. Lingių k., gyv. Jagelonių k.

[5] KšM b. 705, l. 8: Stankutė M. Kalendorinės šventės, 2010. Pateikėja Lakavičienė (Jankūnaitė) Veronika, gim. 1940 m. Gudzenkos k., gyv. Kaišiadoryse.

[6] KšM b. 705, l. 8: Stankutė M. Kalendorinės šventės, 2010. Pateikėja Lakavičienė (Jankūnaitė) Veronika, gim. 1940 m. Gudzenkos k., gyv. Kaišiadoryse.

[7] KšM b. 446, l. 1: Žižliauskaitė L. Kalendoriniai liaudies papročiai Kaišiadorių rajone, 2004. Pateikėja Jančiauskienė (Strašunskaitė) Ona, gim. 1926 m. Lingių k., gyv. Jagelonių k.

[8] KšM b. 446, l. 15: Žižliauskaitė L. Kalendoriniai liaudies papročiai Kaišiadorių rajone, 2004. Pateikėja Pilipauskienė (Lenortavičiūtė) Julė, gim. 1921 m. Bijautonių k., gyv. Kaune.

[9] Katkevičiūtė-Ignatjevienė U. Kaišiadorių iliustruotoji etnografija, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015, p. 84. KšM b. 446: Žižliauskaitė L. Kalendoriniai liaudies papročiai Kaišiadorių rajone, 2004. Pateikėja Pilipauskienė (Lenortavičiūtė) Julė, gim. 1921 m. Bijautonių k., gyv. Kaune.

[10] KšM b. 705, l. 8: Stankutė M. Kalendorinės šventės, 2010. Pateikėja Lakavičienė (Jankūnaitė) Veronika, gim. 1940 m. Gudzenkos k., gyv. Kaišiadoryse.

[11] Katkevičiūtė-Ignatjevienė U. Kaišiadorių iliustruotoji etnografija, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015, p. 84. KšM b. 446: Žižliauskaitė L. Kalendoriniai liaudies papročiai Kaišiadorių rajone, 2004. Pateikėja Šarpavičienė (Žilinskaitė) Marytė, gim. 1935 m. Sevelionių k., gyv. Kruonyje.

[12] Katkevičiūtė-Ignatjevienė U. Kaišiadorių iliustruotoji etnografija, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015, p. 84. KšM b. 881: Žižliauskaitė L. Advento papročiai, 2014. Pateikėja Gataveckienė Ona, gim. 1929 m. Rokiškių k.

[13] Katkevičiūtė-Ignatjevienė U. Kaišiadorių iliustruotoji etnografija, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015, p. 84. KšM b. 881: Žižliauskaitė L. Advento papročiai, 2014. Pateikėja Gataveckienė Ona, gim. 1929 m. Rokiškių k.

[14] Katkevičiūtė-Ignatjevienė U. Kaišiadorių iliustruotoji etnografija, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015, p. 84. Pateikėja Paulauskaitė Elena, gim. 1928 m. Zūbiškių k.

[15] Katkevičiūtė-Ignatjevienė U. Kaišiadorių iliustruotoji etnografija, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015, p. 84. Pateikėja Kristapavičienė (Žitkutė) Aleksandra, gim. 1929 m. Kaišiadoryse, gyv. Vilniuje.

[16] LCVA f. 576, ap. 3, b. 1247

[17] LCVA f. 576, ap. 3, b. 1244

[18] LCVA f. 576, ap. 3, b. 1244

[19] Trimitas 1935 m., nr. 47, p. 890.

[20] Trimitas 1935 m., nr. 1, p. 13.

[21] Trimitas 1938 m., nr. 2, p. 46.