2027 metų atmintinos datos Kaišiadorių savivaldybėje

2027 metų atmintinos datos Kaišiadorių savivaldybėje

2026 11 12


Prieš 655 metus

  • 1372 m. primą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Darsūniškis.

 Prieš 645 metus

  • 1382 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtos Rumšiškės.
  • 1382 m. prie Darsūniškio kryžiuočiai bene pirmą kartą Lietuvos žemėje šaudė iš artilerijos (bombardų).

Prieš 640 metų

  • 1387 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Paparčiai.

 Prieš 570 metų

  • 1457 m. vasario 28 d. dovanojimo rašte pirmą kartą paminėti Žasliai.

 Prieš 555 metus

  • XV a. viduryje Kruonyje pastatyta pirmoji bažnyčia, kuriai Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras 1472 m. suteikė aprūpinimą.

 Prieš 540 metų

  • Laikotarpiu tarp 1486–1488 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras (1440–1492) nuo Smolensko kilusiam kunigaikščiui Dymitrui Hlušonokui skyrė dvarą Oginty, netoli Žiežmarių. Oginty, arba šiandieniniai Uogintai, yra Rumšiškių seniūnijos kaimas, per 6 km nutolęs nuo Rumšiškių ir tiek pat – nuo Kaišiadorių. Nuo įsikūrimo Uogintuose praėjus maždaug pusei amžiaus (laikotarpiu tarp 1542–1555 m.) Hlušonokai pagal vietovardį Oginty pradeda save vadinti Oginskiais.

 Prieš 465 metus

  • 1562 m. rugsėjo 9-osios naktį Žiežmarių miestelyje nakvojo Suomijos hercogystės valdovas Jonas (1537–1592), Švedijos karaliaus Gustavo Vazos sūnus ir vėlesnio karaliaus Eriko XIV brolis. Jis vyko iš Vilniaus į Kauną, kur rugsėjo 13 d. Žygimanto Augusto paprašė jo sesers Kotrynos Jogailaitės rankos. Nakvynei pasirinkdamas tas pačias vietas, 120-čia juodų pašto arklių, lydimas 12 sargybinių, 7 trimitininkų, būgnininko, tarnų, grįžo į Vilnių ruoštis vestuvėms.

 Prieš 460 metų

 Prieš 360 metų

  • 1667 m. Maskvos caras Aleksijus įvykdė religinę reformą ir Stačiatikių bažnyčia padarė pavaldžią valstybei. Stačiatikiai turėjo pasirinkti – arba priimti naująją tvarką, arba išsaugoti senąjį tikėjimą. Dėl to įvyko bažnyčios skilimas. Reformos priešininkai – sentikiai – traukėsi į Maskvos valstybės pakraščius. Šis stačiatikių susiskaldymas paveikė ir daugelį garsių Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos–Lenkijos valstybės) stačiatikių giminių: vienos giminės tapo protestantais, kitos – tarp jų ir Oginskiai – katalikais. Pirmieji į katalikybę perėjo Samuelio Levo Oginskiosūnūs Simonas Karolis (perėjo apie 1680 m.), Jonas Jackus (perėjo iki 1684 m.) bei jų pusbrolis Marcijonas Aleksandras (perėjo apie 1689 m.). Šiam apsisprendimui turėjo įtakos ir spaudimas: štai Marcijonui Aleksandrui 1669 m. Vilniaus kašteliono pareigos buvo pažadėtos tuo atveju, jei šis taps kataliku arba unitu.
  • 1667 m. mirė Aleksandras Oginskis. Po tėvo mirties jo sūnus Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632–1690) paveldėjo Darsūniškio ir Rogačiovo seniūnijas bei didelę dalį tėvo asmeninių valdų.

 Prieš 325 metus

  • Šiaurės karo metu (1702 m.) Darsūniškį užėmė į Lietuvą įsiveržę švedai. 1702 m. kovo 14 d. čia įvyko didelis mūšis. Susikovė švedų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių daliniai. Mūšis pasibaigė lietuvių pergale.

 Prieš 310 metų

 Prieš 275 metus

 Prieš 235 metus

  • 1792 m. sausio 12 d. Žaslių miesteliui suteikta miesto savivaldos privilegija irherbas – auksinis kviečių pėdas mėlyname dangų simbolizuojančiame fone; virš pėdo – du angelai laiko laurų vainiką, kuriame lotyniškai įrašyta: Ex mancipio libertas (iš nuosavybės (teisių turėjimo) – laisvė). Herbas atkurtas ir patvirtintas 1992 m. birželio 17 d.

 Prieš 230 metų

  • 1797 m. Lietuvoje rengtas (ir išaiškintas) pirmasis sąmokslas prieš okupacinę carinės Rusijos valdžią, kurį organizavo Paparčių vienuolyno vyresnieji broliai dominikonai Faustynas (1760–1832) ir Feliksas (1774–1826) Ciecierskiai.

 Prieš 170 metų

  • 1857 m. Kruonyje atidaryta valdiška mokykla. 1868 m. šioje mokykloje mokėsi 27 berniukai ir 9 mergaitės, 1907 m. – 91 mokinys (60 berniukų ir 31 mergaitė).

 Prieš 165 metus

  • Gimė Vaclovas Michnevičius (apie 1862 m. Strebeikių k., Jonavos r. – 1947 m. sausio 14 d., ten pat) – architektas, suprojektavo Vievio (1906), Žiežmarių (1909), Kietaviškių (1910) ir Gegužinės bažnyčias, buvo paruošęs Kaišiadorių bažnyčios projektą (1908), pagal V. Michnevičiaus projektą pastatyti ir Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai.
  • Mirė Vincentas Matuševičius(1801 balandžio 5 d. Ausieniškėse, Trakų valsčius –1862 m. ten pat, palaidotas Paparčių kapinėse) – Lietuvos 1830–1831 m. sukilimo veikėjas, Trakų apskrities sukilėlių būrio vadas.
  • 1862 m. gegužės 9 d. pro Jatkonių kaimą ir Kaišiadorių dvarą pravažiavo pirmasis traukinys (į Kauną).

 Prieš 160 metų

  • Gimė Motiejus Bugenis (apie 1867 m. – 1919 m. rugsėjo 10 d. Kernavėje) – kunigas, draudžiamosios lietuviškosios spaudos platintojas, Gegužinės klebonas (1894–1897 m.).
  • Gimė Vaclovas Giedrys (1867–1925) – kunigas, 1912–1915 m. Žaslių vikaras.
  • 1867 m. įkurtas Bačkonių dvaro sodybos parkas, kurio kūrimo darbams vadovavo italų sodininkas. Parkas peizažinis, įsikūręs kalvotoje vietoje, išsidėstęs trijose terasose. XX a. 7–8 dešimtmečiais 8 ha ploto parkas rekonstruotas, praplėstas (iki 1 ha) tvenkinys, 1970 m. viršutinėje terasoje įrengta svetainė (architektas E. Beinortas).
  • 1867 m. įkurtas Naujasis Kruonis (Ferma) – kaimas, kuriame apgyvendinti po 1863 m. sukilimo atkeldinti rusų kolonistai. 1897 m. kaime – 272 gyventojai ir 335,29 dešimtinės žemės. XX a. pradžioje Naujasis Kruonis išskirstytas į vienkiemius. 1923 m. kaime – 40 sodybų, 243 gyventojai.  Vėliau Naujasis Kruonis susiliejo su Kruonio miesteliu.
  • 1867 m. Vilniaus kalėjime mirė Rumšiškių bažnyčios administratorius kun. Antanas Kazlauskas, kuris buvo areštuotas ir įkalintas už dalyvavimą 1863–1864 m. sukilime.
  • 1867 m. Rumšiškėse, visuomeniniame pastate, įsteigta valdiška mokykla, išlaikoma valsčiaus lėšomis. 1867 m. joje mokytoju dirbo Pavel Lebedev, baigęs Tverės mokytojų seminariją. 1906 m. gruodžio 30 d. Rumšiškių valstiečiai pareikalavo, kad vietinėje mokykloje būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Rusas mokytojas sutiko mokyti ir lietuviškai. 1907 m. valdiškoje mokykloje mokėsi 43 mokiniai (31 berniukas ir 21 mergaitė).
  • 1867 m. gegužės 24 d. oficialiai atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka, kurios fondus sudarė ir knygos iš buvusio Paparčių dominikonų vienuolyno (uždaryto po 1863–1864 m. sukilimo) bibliotekos.

 Prieš 150 metų

  • Gimė Juozas Garmus (1877 m. Būčkiemyje, Pakuonio par. – 1938 m. Klivlende, JAV) – siuvėjas, knygnešys. Draudžiamą lietuvišką spaudą platino Jiezno,  Darsūniškio, Aukštadvario, Stakliškių, Kalvių, Kruonio apylinkėse. 
  • Gimė Povilas Garmus, Antano (1877 m. balandžio 23 d. Antakalnyje (Prienų r.) – 1943 m. kovo 7 d. Prienuose) – mokytojas, knygnešys. Draudžiamą lietuvišką spaudą platino gimtinėje, ir ypač Darsūniškio, Kruonio bei Kalvių apylinkėse.

 Prieš 145 metus

 Prieš 135 metus

  • Mirė Povilas Šilinskis (1865 m. Venckuose – 1892 m. vasario 19 d. Rumšiškėse) – kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškosios spaudos gabenimo ir platinimo organizatorius, Rumšiškių vikaras. Nors Rumšiškėse dirbo tik tris metus, tačiau Rumšiškių bažnyčioje įvedė lietuviškus giedojimus ir parapijiečius išmokė lietuviškų poterių.

 Prieš 130 metų

 Prieš 125 metus

  • Mirė Kazimieras Kibelis (1868 m. kovo 15 d. Lomoje, Kvėdarnos parapijoje, Šilalės r. – 1902 m. vasario 16 d., palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, teologijos magistras, Žaslių bažnyčios statytojas ir klebonas, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.
  • Gimė Beras Halpernas (Borisas Lvovičius Galperinas) (1902 m. lapkričio 14 d. Darsūniškyje – 1984 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus žydų kapinėse) – rašytojas. Paskutinis Lietuvos rašytojas, rašęs tik jidiš kalba.
  • 1902 m. gruodžio 28 d. iš Vilniaus gubernijos miesto reikalų įstaigos į Vilniaus gubernijos valdybą persiųstas dvarininko Boleslovo Romerio prašymas dėl Kaišiadorių statuso pakeitimo iš gyvenvietės (poselenije) į miestelį (miastečko); 1903 m. prašymas buvo patenkintas. 
  • 1902 m. pastatyta Žaslių bažnyčia.

 Prieš 120 metų

  • Gimė Stasys Misiūnas (slapyvardis Senis). (1907 m. Slabados kaime, Žaslių valsčiuje – apie 1960 m. Minsko sr., Stolbcovo r.) – 5-os LLA apylinkės štabo viršininkas, partizanas, politinis kalinys.
  • Gimė Justinas Pilyponis (1907 m. lapkričio 24 d. Karkažiškių kaime, Žiežmarių valsč. – 1947 m. liepos 4 d. Kėdainiuose, palaidotas Kėdainių kapinėse) – prozininkas, vienas lietuvių nuotykinės, detektyvinės ir fantastinės literatūros pradininkų, daugumą kūrinių parašęs Kaišiadoryse.
  • 1907 m. gruodžio 2 d. įvyko steigiamasis „Saulės“ draugijos Rumšiškių skyriaus susirinkimas. Pirmininkas – klebonas kun. Petras Galkus. Numatyta įsteigti mokyklą. 1908 m. sausio 20 d. Rumšiškėse iškilmingai pašventinta „Saulės“ draugijos Rumšiškių skyriaus pradinė mergaičių mokykla.

 Prieš 115 metų

  • Gimė Jonas Jonys (1912 m. rugpjūčio 11 d. Dauguose, Alytaus r. – 2005 m. lapkričio 8 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje) – popiežiaus Garbės prelatas,  Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, politinis kalinys.

 Prieš 110 metų

  • Gimė Jonas Pilka (1917 m. sausio 1 d. Trakinių kaime, Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje – 2002 m., palaidotas Gelvonų bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Žiežmarių klebonas (1949–1954 m.).
  • Gimė Anastazas Janulis (1917 m. balandžio 22 d. Žeimių kaime, Šiaulių valsčiuje – 1989 m. lapkričio 15 d. Kaišiadoryse, palaidotas Šiluvos kapinėse) – vienuolis jėzuitas, vargonininkas, poetas, religinių raštų platintojas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
  • Gimė Aleksandras Alkovikas (1917 m. liepos 21 d. Pustakiemio kaime, Žaslių valsčiuje – 1984 m. kovo 17 d. Kaune, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
  • 1917 m. rugpjūčio mėn. pradžioje Kaišiadoryse apsigyveno muzikų Kaveckų šeima. Tėvas Vladislovas Kaveckas (1883–1953) – vargonininkas, pedagogas ir chorvedys; sūnus Konradas Kaveckas (1905–1996) – vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas.
  • Gimė Mykolas Kuzinevičius (slapyvardis Serbentas). (1917 m. rugpjūčio mėn. Burbiškių kaime, Žiežmarių valsčius – 1946 m. rugsėjo 26 d. Naujosios Slabados kaime) – partizanų bataliono vadas.
  • 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje įvyko Lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo kun. Kajetonas Čepanas (1901–1904 m. Žaslių vikaras) ir kun. Alfonsas Petrulis (1927–1928 m. Paparčių klebonas). A. Petrulis konferencijos metu buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (ir 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais tarybos nariais pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą).
  • Gimė Jonas Laucė (1917 m. spalio 18 d. Lašų k., Kriaunų sen., Rokiškio r. – 2003 m. gegužės 1 d. Rumšiškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse) – prozininkas. Nuo 1941 m. tarnavo Penktajame savisaugos batalione ir netrukus išsiųstas į Rytų frontą. Karinę tarnybą baigė 1945 m. Kurše. Parašė ir išleido romanus: „Negandų metai“ (1991), „Karūna ir kalavijas“ (1995), „Mirštančių dievų kerštas“ (2002), atsiminimus „Penktasis savisaugos batalionas“ (1998).
  • Mirė Justinas Aukštuolis (1881 m. rugpjūčio 14 d. Deltuvos parapijoje, Ukmergės apskr. – 1917 m. gruodžio 20 d. Aukštadvaryje, palaidotas Aukštadvario bažnyčios šventoriuje) – kunigas, draudžiamosios lietuviškosios spaudos platintojas, Žiežmarių vikaras (1906–1909 m.).
  • Gimė Juozas Banaitis (Banevičius) (1917 m. gruodžio 28 d. Ringailių kaime, Žiežmarių valsč. – 1988 m. kovo 2 d. Kaune) – dailininkas.
  • Gimė Stasys Vinickas (slapyvardis Raistas). (1917 m. Pazaliesės kaime, Kaišiadorių valsčius – 1945 m. rugsėjo 15 d. m. Beištrakių miške) – partizanų būrio vadas.
  • Gimė Pranas Žičius (slapyvardžiai Vėjas, Vėtra). (1917 m. Dirvonų kaime, Žaslių valsčius – 1956 m. Intos lageryje) – partizanų bataliono vadas.

 

Prieš 105 metus

  • 1922 m. įsteigta Kaišiadorių miškų urėdija (8 girininkijos Trakų (Kaišiadorių) ir Kauno apskrityse).
  • 1922 m. kovo 8 d. Vilniaus vyskupijos administratorius vysk. Jurgis Matulaitis kan. Juozapą Kuktą (1873–1942) paskyrė neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies administratoriumi.
  • Gimė Stasys Daunys (1922 m. spalio 14 d. Auksučių kaime (Šiaulių r.) – 2011 m. sausio 16 d. Rumšiškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse) – muziejininkas, poetas, rašytojo Vaidoto Daunio (1958–1995) tėvas.

 Prieš 100 metų

  • 1927 m. sausio 8 d. įsigytas pirmasis lengvasis automobilis Kaišiadoryse („Ford“).
  • Gimė Jonas Daškevičius (slapyvardis Papūga) (1927 m. Bačkonių kaime, Žiežmarių valsčiuje – 1945 m. spalio 25 d. Vilniuje, palaidotas Tuskulėnuose) – partizanas, būrio vadas.
  • Gimė Regina Šinkutė-Žulienė (1927 m. rugpjūčio 15 d. Kaišiadoryse – 2003 m.) – Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros docentė, profesorė.
  • Gimė Juozas Sinkevičius (1927 m. spalio 24 d. Jatkonių kaime – 1967 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje) –  inžinierius, vienas žymiausių Lietuvos statybininkų.
  • 1927 m. Kaišiadorių vikaru tapo kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas  (1899–1985) – vienas iškiliausių Kaišiadorių vyskupijos dvasininkų – visuomenės veikėjas, istorikas, publicistas,  muziejaus Kaišiadoryse organizatorius.

 Prieš 95 metus

  • 1932 m. baigta Kaišiadorių katedros statyba.
  • Gimė Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje – 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse) – Lietuvos Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas. Kaišiadorių vidurinės mokyklos absolventas (1951 m.).

 Prieš 90 metų

  • 1937 m. Kaišiadorių vidurinė mokykla (įkurta 1924 m.) tapo Kaišiadorių gimnazija. 
  • Gimė Jurgis Buitkus (1937 m. balandžio 18 d. Ūpainių kaime, Kelmės valsč. – 2007 m. balandžio 14 d. Egipte) – prozininkas, žurnalistas. Dar studijuodamas Vilniaus universitete mokytojavo Žaslių vidurinėje mokykloje.
  • Gimė Vacys Bukauskas (1937 m. lapkričio 27 d. Mijaugonių k., Žaslių valsč. – 1998 m. rugsėjo 17 d. Kaišiadoryse, palaidotas Mijaugonių kapinėse) – žurnalistas, vertėjas, poetas.

 Prieš 85 metus

  • Mirė Jonas Jurgis Bulota (1855 m. balandžio 18 d. Klevinės kaime, Igliškėlių valsč., Marijampolės apskr. – 1942 m. vasario 6 d. Bulotų kaime, Žiežmarių valsč., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – visuomenės ir karinis veikėjas, generolas, veterinarijos gydytojas ir knygnešys. 
  • Mirė Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta (1873 m. vasario 3 d. Trakinių k., Kurklių vlsč., Ukmergės apskr. – 1942 birželio 16 d. Kaune, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje) – vyskupas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas.
  • 1942 m. birželio mėn. Kaišiadorių vyskupiją pradėjo valdyti prel. Juozapas Matulaitis-Labukas (1894–1979). Valdė iki 1943 m. balandžio 24 d.

 Prieš 80 metų

  • Mirė Zigmas Lekavičius (slapyvardis Kurapka). (1922 m. Joniliškių kaime, Kruonio valsčiuje – 1947 m. Ąžuolynės kaime) – partizanas.
  • Mirė Kazimieras Paškevičius (slapyvardžiai Don Žuanas, Donžuanas). (1921 m. Krasnasėlio kaime, Žiežmarių valsčiuje – 1947 m. vasario 4 d. Krasnasėlio k.) – partizanų kuopos vadas.
  • Mirė Alfonsas Aliukevičius (slapyvardis Saulė). (1918 m. Darsūniškyje – 1947 m. kovo 7 d. Serbentų k., Aukštosios Panemunės valsč.) – 1941 m. sukilėlis, partizanų būrio vadas.
  • Mirė Jonas Misiūnas (slapyvardis Žalias Velnias) (1911 m. Valmonių k. (Pagirių vienkiemis), Pušaloto valsč., Panevėžio apskr. – 1947 m. kovo 11 d. Maskvoje) – Lietuvos kariuomenės viršila, partizanų Didžiosios Kovos apygardos organizatorius ir vadas.
  • Mirė Antanas Dzimidavičius (slapyvardis Riteris). (1923 m. rugpjūčio 29 d. Jačiūnų kaime, Žaslių valsčiuje – 1947 m. rugpjūčio 10 d. Jačiūnų kaime, Žaslių valsčiuje) – Didžiosios Kovos apygardos partizanas, kuopos vadas.
  • Mirė Motiejus Butkevičius (slapyvardžiai Kirstukas, Narsutis, Narstukas). (1922 m. Kalniškių kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1947 m. lapkričio 24 d. m. Rečionių k., Žaslių valsčiuje) – partizanas.

 Prieš 75 metus

  • Mirė Povilas Malvicas (1883 m. gruodžio 2 d. Žemkalnių k., Šakių apskr. – po 1952 m. Vokietijoje) – miškininkas, literatų mecenatas, Kaišiadorių miškų urėdijos urėdas (1921–1939 m.).

 Prieš 70 metų

  • Mirė Romualdas Randis (slapyvardžiai Meška, Nemunas). (1925 m. Milžinų kaime, Rumšiškių valsčiuje – 1957 m. lageryje) – partizanų kuopos vadas.
  • 1957 m. gegužės 15–26 d. daugiadienes dviratininkų lenktynes Ryga–Vilnius–Ryga laimėjo Bronius Krulikauskas (1934–1995) – kaišiadorietis, pakviestas į SSRS kaimo jaunimo rinktinę.
  • 1957 m. liepos 20–31 d. Kiemelių ežere vykusiose respublikinėse vandensvydžio ir plaukimo varžybose Kaišiadorių vandensvydžio komanda laimėjo bronzos medalius.
  • 1957 m. lapkričio mėn. Kaišiadorių vyskupiją pradėjo valdyti valdžios nepripažintas vysk. Teofilius Matulionis (1873–1962). Valdė iki 1959 m. kovo mėn.
  • 1957 m. gruodžio 25 d. Birštone vysk. Teofilius Matulionis (1873–1962) slaptai vyskupu konsekravo kan. Vincentą Sladkevičių (1920–2000).
  • 1957 m.  pagal sezono rezultatus geriausiu Lietuvos dviratininku pripažintas kaišiadorietis Bronius Krulikauskas (1934–1995).
  • 1957 m. ties Bijautonimis, prie Strėvos, pastatyta 360 kw galingumo Būblių hidroelektrinė, o upė užtvenkta. Šiuo metu elektrinė (po ilgos pertraukos) vėl veikia.

 Prieš 65 metus

  • Mirė Kostas Stiklius (1880 m. gruodžio 25 d. Liepalotų kaime, Šakių r. – 1962 m. vasario 24 d. Krekenavoje) – spaudos darbuotojas, knygnešys, Rumšiškių mokytojas.
  • 1962 m. balandžio 25 d. nustojo ėjęs „Komunistiniu keliu“ laikraštis; jo vietoje pradėtas leisti LKP CK ir LSSR MT laikraštis „Į komunizmą“.
  • 1962 m. birželio 19 d. Kraštotyros draugijos Kaišiadorių skyriaus steigiamasis susirinkimas.
  • 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje (tremtyje) mirė arkivysk. Teofilius Matulionis (1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos par. – 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, palaidotas Kaišiadorių katedros  kriptoje) – arkivyskupas,  Kaišiadorių   vyskupijos valdytojas, palaimintasis.
  • 1962 m. spalio 27 d. atidaryti nauji Kaišiadorių 1-osios vidurinės mokyklos (dabar Algirdo Brazausko gimnazija) rūmai.
  • 1962 m. gruodžio mėn. atiduoti eksploatuoti nauji Kaišiadorių pašto rūmai. Pirmuosius klientus aptarnavo 1963 m. sausio 10 d.
  • 1962 m. Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto pirmininku išrinktas Mykolas Gudžius.

 Prieš 60 metų

  • Mirė Stanislovas Pupaleigis (1887 m. rugpjūčio 20 d. Eiriogalos k., Žaslių valsč. – 1967 m. sausio 16 d. Papilėje, palaidotas Papilės bažnyčios šventoriuje) – kunigas, pedagogas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys, Gegužinės bažnyčios statytojas.
  • Mirė Bernardas Sužiedėlis (1888 m. rugpjūčio 11 d. Ulbinų k., Kaniavos valsč., Lydos apskr. – 1967 m. balandžio 11 d. Žiežmariuose, palaidotas Žiežmarių kapinėse) – prelatas, politinis kalinys, Žiežmarių klebonas ir dekanas (1926–1949 m.), Kaišiadorių vyskupijos valdytojas (1946 –1949 m.), Žiežmarių altarista (1955–1967 m.).
  • 1967 m. gegužės mėn. prie Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo instituto (LVMTI) Kaišiadoryse užtvenktas Verdasos upelis, susidarė 20 ha tvenkinių.
  • Mirė Juozas Zuzevičius (1907 m. lapkričio 14 d. Rokiškės – 1967 m. birželio 16 d. Montevidėjus, Urugvajus) – Urugvajaus lietuvių visuomenės veikėjas.
  • Mirė Pranas Cibulskas (1892 m. Kietaviškėse – 1967 m. spalio 31 d. Žasliuose, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Žaslių vikaras, Kalvių klebonas.
  • 1967 m. gruodžio 8 d. Kaišiadorių rajono DŽDT vykdomasis komitetas patvirtino dailininko Arūno Tarabildos (1934–1969) atliktą Kaišiadorių miesto herbo idėjinį projektą, pasirenkant miesto simboliais „žirgus – traukinius“ (pagal šiuolaikinius reikalavimus Kaišiadorių herbą pertvarkė dailininkas Arvydas Každailis ir oficialiai Kaišiadorių herbas įsigaliojo 1996 m., jį patvirtinus Lietuvos respublikos prezidentui Algirdui Brazauskui). 1997 m. vasario 16 d. po šv. Mišių vysk. Juozapas Matulaitis Kaišiadorių katedroje pašventino Kaišiadorių miesto herbą.

 Prieš 55 metus

  • Mirė Juozapas Stakauskas (1900 m. rugpjūčio 24 d. Deksnės k., Mielagėnų valsč. – 1972 m. kovo 2 d. Vilniuje, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, istorikas.
  • 1972 m. kovo mėn. Kaišiadoryse pradėta statyti 250 vietų ligoninė, prie jos ir poliklinika.
  • 1972 m. balandžio 3 d. po Kaišiadorių miestą pradėjo kursuoti keleivinis autobusas.
  • 1972 m. spalio mėn. sovietinių karių palaikai iš Kaišiadorių geležinkelio stoties aikštės perkelti į Girelės memorialą.
  • 1972 m. Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institute (LVMTI) Kaišiadoryse įkurtas veterinarijos muziejus.

 Prieš 50 metų

  • 1977 m. sausio 17 d. Kaišiadoryse iškilmingai atidaryti rekonstruoti pašto rūmai.
  • 1977 m. Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institute (LVMTI) Kaišiadoryse įkurtas diskusijų klubas (klubo vadovas E. Malūkas – būsimas rašytojas).
  • 1977 m. gruodžio 16 d. komisija pasirašė Kaišiadorių paukštyno priėmimo aktą.

 Prieš 45 metus

  • 1982 m. sausio mėn. nuo pat vietinės spaudos susikūrimo Kaišiadoryse laikraštis „Į komunizmą“ pasiekia didžiausią tiražą – 10 705 egz.
  • 1982 m. liepos 26 d. vysk. Vincentas Sladkevičius (1920–2000) ėmė valdyti Kaišiadorių vyskupiją kaip apaštalinis administratorius (valdė vyskupiją iki persikėlimo į Kauną 1989 m. balandžio mėn.).
  • 1982 m. rugpjūčio 6 d. iškilmingas vysk. Vincento Sladkevičiaus ingresas Kaišiadorių katedroje (po 23 metų tremties).
  • Mirė Petras Mažylis (1890 m. birželio 9 d. Kriklinių k., Pasvalio r. – 1982 m. spalio 15 d. Dainavėlės k., Varanavo r., Baltarusijoje, palaidotas Germaniškio kapinėse, Biržų r.) – kraštotyrininkas, vargonininkas, spaudos bendradarbis, dirbęs Kalviuose, Kruonyje.
  • 1982 m. gruodžio mėn. atvėrė duris Kaišiadorių pagalbinė internatinė mokykla.
  • 1982 m. pradėtas statyti vienas aukščiausių Kaišiadorių miesto statinių – vandentiekio bokštas; aukštis – 52 m., ant jo esančio vandens rezervuaro talpa – 600 m3.

 Prieš 40 metų

  • Mirė Kazys Leikauskas (slapyvardžiai Samanis, Sūnelis). (1920 m. birželio 24 d. Medinų kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1987 m. Piniavoje, Panevėžio r.) – partizanas.
  • 1987 m. liepos mėn. baigtas statyti Kaišiadorių viešbutis (buv. K. Požėlos, dabar Gedimino g. 42).

 Prieš 35 metus

  • 1992 m. balandžio 11 d. atsikūrė Lietuvos laisvės kovų sąjūdis. Didžiosios Kovos apygardos vadu paskirtas Benediktas Trakimas-Genelis (1921–1998).
  • 1992 m. gegužės mėn. pradėta statyti A. Jakšto spaustuvė Kaišiadoryse (Girelės g.).
  • 1992 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių katedros klebonu paskirtas kun. Vytautas Kazimieras Sudavičius.
  • 1992 m. įteikti pirmieji lietuviški pasai 242 Kaišiadorių savivaldybės gyventojams.
  • 1992 m. gegužės 23 d. referendume „Dėl LR Prezidento institucijos atstatymo“ iš 29,7 tūkst. savivaldybės gyventojų dalyvavo 19 tūkst.; pritarimą išreiškė 41,35 proc. rinkėjų.
  • 1992 m. birželio 14 d. referendume dėl sovietinės kariuomenės išvedimo  iš Lietuvos iš 29 637 rinkimų teisę turinčių Kaišiadorių savivaldybės gyventojų pasakė savo nuomonę 23 849 (80,47 proc.); teigiamai balsavo 91,4 proc. gyventojų.
  • 1992 m. rugpjūčio 29–30 d. iškilmingai paminėtas Kaišiadorių katedros 60-metis ir arkivysk. Teofiliaus Matulionio (1873–1962) 30-osios mirties metinės; šventoriaus vartai papuošti keturiomis evangelistų skulptūromis.
  • 1992 m. spalio 25 d. rinkimus į Seimą Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje Nr.59 laimėjo Algirdas Brazauskas (1932–2010).
  • Mirė Jadvyga Laurinavičiūtė (1899 m. gegužės 24 d. Bachmačo geležinkelio stoties gyvenvietėje, Černigovo gub., Ukrainoje – 1992 m. lapkričio 18 d. Kaišiadoryse, palaidota Kaišiadorių kapinėse) – pedagogė, bibliotekininkė, vertėja, artima poetės Salomėjos Nėries (1904–1945) draugė.

 Prieš 30 metų

  • Mirė Richardas Banaitis (1933 m. liepos 18 d. Kaune – 1997 m. sausio 14 d. Jonavoje, palaidotas Karmėlavos kapinėse) – šachmatininkas, šachmatų ir šaškių treneris, pedagogas. Bendradarbiavo su Kaišiadorių laikraščio redakcija. Nuo 1954 m. dirbo Pravieniškių septynmetės mokyklos mokytoju, 1960–1965 m. – tos pačios mokyklos mokymo dalies vedėju. Iš viso Pravieniškių mokykloje išdirbo 21 metus (1954–1975). 1971–1975 m. treniravo Kaišiadorių vaikų ir jaunimo sporto mokyklos jaunuosius šachmatininkus. 1975 m. persikėlė gyventi į Jonavą.  Jo auklėtiniai šachmatininkai – tarptautinis meistras Aidas Labuckas (Jonava), kandidatė į meistres Rasa Norinkevičiūtė (Jonava), respublikos jaunių šaškių čempionai Saulius Simanavičius (Pravieniškės), Natalija Šalnaitė-Rudauskienė (Rumšiškės) ir kt.
  • 1997 m. sausio 17 d. įregistruota Kaišiadorių krepšinio lyga (KKL).
  • 1997 m. vasario 7 d. susikūrė Kaišiadorių zanavykų bendrija.
  • Mirė Kazimieras Brazauskas (1906 m. liepos 8 d. Piatigorske, Šiaurės Kaukaze, Rusijoje – 1997 m. vasario 11 d. Vilniuje, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – tarnautojas, buhalteris, bitininkas, Prezidento Algirdo Brazausko (1932–2010) tėvas.
  • Mirė Česlovas Kavaliauskas (1923 m. liepos 20 d. Pumpėnų mstl., Panevėžio apskr. – 1997 m. vasario 20 d. Vievyje, palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas.  Kaišiadorių vyskupijos   kancleris Vievyje,   Kaišiadorių  vyskupijos bažnytinio teismo notaras, Žaslių parapijos altarista ir rezidentas.
  • 1997 m. kovo 5 d. įregistruotas Lietuvos socialdemokratų partijos Kaišiadorių skyrius.
  • 1997 m. kovo 11 d. prie Kaišiadorių geležinkelio stoties pastato atidengta memorialinė lenta partizanų vadui Jonui Misiūnui-Žaliam Velniui (1911–1947) atminti.
  • 1997 m. balandžio 4 d. įvyko Kaišiadorių savivaldybės tarybos pirmasis posėdis; meru išrinktas Kęstutis Jakelis – Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai).
  • 1997 m. gegužės 7 d. miesto salėje mokslinė-istorinė konferencija „Kaišiadorių ir jų apylinkių praeitis“. Konferencijos medžiaga 1999 m. išleista atskira knyga „Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis“ (sudarė O. Lukoševičius).
  • 1997 m. liepos 12 d. Rumšiškių miestelyje iškilmingai atidarytas poeto J. Aisčio muziejus (direktorė Gražina Markevičiūtė-Kazanavičienė).
  • 1997 m. spalio 28 d. atidaryti nauji Teismo rūmai Kaišiadoryse (Gedimino g.).
  • 1997 m. spalio 28 d. pirmą kartą Kaišiadoryse apsilankė kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus Valdas Adamkus.
  • Mirė Vaclovas Zakarauskas (1906 m. lapkričio 6 d. Pievelių kaime, Rumšiškių valsč. – 1997 m. gruodžio 8 d. Čikagoje, JAV, palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse) – kanauninkas, žurnalistas.
  • 1997 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose Kaišiadoryse A. Paulauskas surinko – 47,42 proc., V. Adamkus – 28,37 proc., V. Landsbergis – 14,24 proc. balsų.
  • 1997 m. Kaišiadorių mieste – 10 978 gyventojai.

 Prieš 25 metus

  • 2002 m. vasario 14 d. iškilmingai atidarytas Kaišiadorių verslo informacinis centras (KVIC) (Gedimino g. 48). Centro steigėjai – Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir Kaišiadorių savivaldybė. Direktorė Lina Kaulakytė.
  • 2002 m. kovo 16 d. Kaišiadorių atstovai pas Vilniaus kaišiadoriečius Karininkų ramovėje. R. Gustaičio knygos „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas“ bei V. Malinausko ir O. Lukoševičiaus knygos „Kaišiadorys: kultūros ir gamtos paveldas“ pristatymas. Folkloro ansamblių „Rudenėlis“ (Kaišiadorys) ir „Vilnelė“ pristatymas.
  • 2002 m. balandžio 28 d. Kaišiadorių parapijos klebonu paskirtas kun. Rimvydas Jurkevičius, lig tol buvęs Žiežmarių parapijos klebonu. Kaišiadorių parapijos klebonas mons. Vytautas Kazimieras Sudavičius perkeltas į Aukštadvario parapiją.
  • Mirė Vytautas Raudeliūnas (1930 m. vasario 2 d. Padalių kaime, Žaslių sen. – 2002 m. gegužės 4 d. Vilniuje, palaidotas Paparčių kapinėse) – teisės istorikas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų.

 Prieš 20 metų

  • 2007 m. gruodį įteiktos pirmosios Kaišiadorių savivaldybės kultūros premijos.
  • Mirė Juozas Kralikauskas (1910 m. spalio 9 d. Kareivonyse (Žiežmarių valsčius) – 2007 m. sausio 25 d. Vilniuje) – pedagogas, rašytojas.
  • 2007 m. kovo 11 d. Vilniaus rotušėje iškilmingoje aplinkoje už 2006 m. veiklą „Aukso paukštės“ prizas įteiktas kaišiadoriečių Kriščiūnų šeimos kapelijai.
  • 2007 m. liepos 20 d. Klevų kvartale Kaišiadoryse UAB ,,Kaišiadorių statyba“ (gen. direktorius Kazys Stankus) pradėjo statyti pirmąjį gyvenamąjį namą.
  • 2007 m. rugpjūčio 19 d. Kaišiadorių katedros šventoriuje pašventintas kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) paminklas (skulpt. A. Sakalauskas). Šv. Mišias aukojo vysk. J. Matulaitis, pamokslą sakė mons. A. Svarinskas.
  • Mirė Rapolas Šaltenis (1908 m. spalio 24 d. Klivėnų k., Skiemonių valsč., Utenos apskr. – 2007 m. spalio 12 d. Utenoje) – literatūros tyrinėtojas, vertėjas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, Kaišiadorių gimnazijos mokytojas, Utenos miesto Garbės pilietis.
  • 2007 m. lapkričio 29 d. Kaišiadorių savivaldybės taryba priėmė sprendimą nuo 2008 m. sausio 1 d. atidaryti Visuomenės sveikatos biurą.

Prieš 15 metų

  • Mirė Alfonsas Jakštas (1938 m. Kupiškio valsč. – 2012 m. sausio 2 d., palaidotas Žaslių kapinėse) – alpinistas, dailininkas, juvelyras.
  • 2012 m. rugpjūčio mėn. pažymint Žaslių miestelio 555-ąsias metines centrinėje aikštėje pastatytas paminklas, atspindintis Žaslių herbo motyvus (skulptorius V. Gylikis).
  • Mirė Algirdas Šocikas (g. 1928 m. gegužės 14 d. Žaliame Ostempe – 2012 m. lapkričio 21 d. Kaune) – boksininkas, bokso treneris, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas.