Archeologiniai

Vienas gausiausių yra archeologijos rinkinys, kuriame saugoma beveik 25 000 eksponatų. Šio rinkinio medžiaga apima laikotarpį nuo akmens amžiaus, t. y. pirmųjų poledynmečio gyventojų iki naujųjų laikų. Didesnė rinkinio dalis – šio regiono archeologinių paminklų ar kitų vietų archeologinių tyrimų radiniai. Seniausius laikus (akmens amžių) mena titnago dirbiniai, skeltės, nuoskalos iš įvairių akmens amžiaus gyvenviečių. Archeologijos rinkinyje saugoma per 20 akmeninių kirvių, kaltų. Reikšmingą rinkinio dalį sudaro senųjų laidojimo vietų radiniai. Išskirtinė 2006–2016 ir 2018 m. vykusių Bajorų (Kietaviškių sen.) kapinyno tyrinėjimų medžiaga. Šioms ilgametėms ekspedicijoms vadovavo prof. V. Vaitkevičius. Seniausieji Bajorų kapinyne aptikti radiniai datuojami mezolitu, bet didžiąją dalį sudaro degintinių XIV–XV a. kapų radiniai. Tai unikalus archeologinis kompleksas, atskleidžiantis ankstyvosios LDK laikotarpį ir laidoseną vandenyje. Vien apžiestos keramikos šukių šiame kapinyne surasta daugiau nei 13 000 vnt. Bajorų kapinyne rasta daug darbo įrankių, įnagių ir buities reikmenų. Apie mirusiųjų šventinę aprangą byloja jos detalės: sagos, diržų sagtys, diržų ir piniginių apkalai, papuošalai. Bajorų kapinyne rasta pasaginių segių, apyrankių ir jų dalių, taip pat kabučių, žiedų.
Kita svarbi archeologinių objektų grupė – dvarvietės, kurių radiniai liudija apie dvarų istoriją ir kultūrą. 2004–2008 m. vykusių Kruonio dvarvietės archeologinių tyrimų radiniai – plokštinių, puodyninių, karnizinių ir frizinių koklių, taip pat krosnių karūnėlių fragmentai, dekoratyvinių interjero plokščių fragmentai, statybinės, buitinės keramikos šukės ir kt. Ankstyviausieji radiniai iš Kruonio dvarvietės datuojami XV amžiumi. Tyrimus vykdė archeologai A. Žalnierius ir A. Grinkevičiūtė. Apie Paparčių dominikonų vienuolyno istoriją byloja 2000 m., 2002 m. ir 2004 m. vykusių buvusio Paparčių dominikonų vienuolyno teritorijos archeologinių tyrimų radiniai. Šiai ekspedicijai vadovavo A. Žalnierius.
Pastaraisiais metais muziejui perduodami Žiežmarių miesto gatvių archeologinių tyrimų radiniai. Prie išskirtinių radinių priskirti 2015 m. Vilniaus gatvėje vykdytų tyrimų (vad. A. Žvirblys) metu surasti netipiški plokštinių žaliai glazūruotų koklių fragmentai su rašmenimis. Istoriko K. Kučiausko teigimu, tai įrašai senąja XVII–XVIII a. lenkų kalba. Plokštėje jie užrašyti be tarpų, tačiau pabandžius atskirus žodžius užrašyti eilutėje, galime pastebėti senųjų žiežmariečių humoro jausmą: „POIMI MIE MILI CHOCAM GARBATA ALEM BOGATA...“ Išvertus į lietuvių kalbą: „PAIMK MANE MIELAS NORS ESU KUPROTA BET UŽTAI BAGOTA [turtinga].