Archeologiniai

Kaišiadorių rajone yra apie 70 archeologinių paminklų, tačiau tik keliuose iš jų atlikti išsamesni tyrinėjimai. Nuosekliausiai ištirti Kruonio seniūnijos paminklai: Migonių piliakalnis, gyvenvietė ir pilkapynas (1954-1955 m. ekspedicijai vadovavo R. Volkaitė-Kulikauskienė); Lapainios ankstyvojo geležies amžiaus gyvenvietė (1958 m. tyrimams vadovavo R. Rimantienė); Darsūniškio pilkapynas (1957 m. tyrimams vadovavo O. Navickaitė-Kuncienė); Maisiejūnų pilkapynas (1971 m. vadovė E. Butėnienė, 1986-1989 m. vadovas E. Butėnas); Kalvių akmens amžiaus gyvenvietė ir kt. Beveik visi šių bei daugelio kitų tirtųjų archeologinių paminklų radiniai perduoti įvairiems muziejams, daugiausia – Lietuvos nacionalinio ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus saugykloms.

Kaišiadorių muziejus savo archeologinių radinių kolekciją pradėjo kaupti nuo pat įsikūrimo. Fonduose saugoma titnago, akmens, geležies, įvairių keramikos (puodų šukių, koklių fragmentų) dirbinių. Žinoma, nemaža dalis radinių yra atsitiktiniai, surinkti iš pavienių asmenų, mokyklų arba buvo dovanoti. Tikslingi archeologiniai tyrinėjimai, kurių radiniai pateko į Kaišiadorių muziejų, vyko 1999-2000 m. Kalvių akmens amžiaus gyvenvietėje (vadovas E. Šatavičius), 1999-2002 m. buvusiame Paparčių dominikonų vienuolyne (vadovas A. Žalnierius), 2002 m. įvairiose Kaišiadorių rajono vietose žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus vykdė  Lietuvos kultūros paveldo centras (vadovas B. Dakanis). Bene gausiausia muziejuje yra akmens amžiaus kolekcija, kurioje yra 16 akmeninių kirvių, 2 akmeniniai kaltai, plaktukas bei tūkstančiai titnago dirbinių. Mažai geležies ir žalvario amžiaus radinių.

Tikimės, kad ateityje archeologinė kolekcija išaugs į ekspoziciją, iliustratyviai atspindinčią mūsų protėvių gyvensenos kaitą.