Istorija

Pagrindinis istorinių-kultūrinių tyrinėjimų tikslas – pažinti regiono kultūrinę, socialinę, ūkinę ir politinę raidą. Tyrimai taip pat reikalingi muziejaus eksponatų ir jų istorinio konteksto atskleidimui. Vietinės istorinės medžiagos populiarinimas sudaro sąlygas ją panaudoti pažintinei veiklai ir švietimui.

Vienas sėkmingiausiai įgyvendintų projektų buvo rajono gyvenviečių tyrinėjimas (autorius R. Gustaitis), kurio metu surinkta medžiaga apie 752 esančias ir išnykusias gyvenvietes, pradedant Kaišiadorių miestu ir baigiant smulkiausiu vienkiemiu. Papildoma kartografinė medžiaga leidžia lokalizuoti daugelį istoriniuose šaltiniuose minimų gyvenviečių. Gyvenviečių tyrinėjimai 2001 m. paskelbti atskiroje knygoje „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas“. Papildyta ir pakoreguota medžiaga apie gyvenvietes 2004 m. paskelbta elektroninėje knygoje „Kaišiadorių rajonas“. Šiame leidinyje pirmą kartą plačiajai visuomenei buvo paskelbti ir rajono gyvenviečių bei miškų vietovardžiai, užrašyti 1935–1939 m. ir saugomi Lietuvių kalbos institute. Gyvenviečių praeities tyrimai tęsiasi ir šiandien.

Kitas ilgalaikis projektas – rajono kraštotyrinės bibliografijos sudarymas (išleista 2001 m. kompaktinėje plokštelėje). Jos paskirtis – pateikti parankinį leidinį, kuriame suregistruota iki šiol publikuota istorinė, etnografinė ir kita kraštotyrinė medžiaga apie Kaišiadorių rajoną. Taip pat parengtos atskiros istorijos, archeologijos ir etnografijos bibliografijos.

2003 m. pradėtas naujas projektas – rajono teritorijoje gyvavusių žydų bendruomenių istorinės medžiagos rinkimas. Surinktos medžiagos pagrindu buvo parengtas ir 2006 m. išleistas leidinys „Kaišiadorių regiono žydai“ (autorius R. Gustaitis), 2011 m. parengta kilnojamoji paroda „Žydai Kaišiadorių regione“ (autorius R. Gustaitis).

Be archyvinių šaltinių tyrinėjimų siekiama fiksuoti ir atsiminimus. Muziejaus darbuotoja Marija Marcevičienė 2003–2011 m. rinko atsiminimus apie rajono tremtinius, senuosius Kaišiadoris, iš Kaišiadorių kilusius menininkus. Atsiminimai išleisti knygose „Atmintis: tremtinių atsiminimų rinkinys“ (2003 m.), „Atsimenantys Kaišiadorys“ (2007 m.), „Sujungianti atmintis: Kaišiadorys – į Vakarus, į Rytus“ (2010 m.).

Šiuo metu muziejaus darbuotojų atliekamas prioritetinis darbas – memorialinės medžiagos apie žymius kraštiečius rinkimas.

Tyrinėjant Kaišiadorių istoriją pasitelkiami ir specializuotų sričių tyrinėtojai. Pavyzdžiui, surinkta medžiaga apie Kaišiadorių vyskupijoje esančius varpus. Šios medžiagos pagrindu 2008 m. buvo išleista knyga „Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių varpai“ (autorius Gintautas Žalėnas).

Muziejus taip pat kaupia istorinių tyrimų, kuriuos atliko kitos institucijos bei pavieniai tyrinėtojai, medžiągą, kuri saugoma archyve. Tyrinėjant Kaišiadorių rajono istoriją daug medžiagos surinko ir paskelbė tyrinėtojai G. Žalėnas (bažnytinė dailė), A. Miškinis (urbanistika), V. Karvelytė-Balbierienė (architektūra), A. Girininkas ir A. Žalnierius (archeologija), V. Baltrušaitis (etnografija), taip pat vietos kraštotyrininkai J. Laurinavičius (žymūs kraštiečiai), S. Abromavičius (Rumšiškių apylinkės, rezistencinis judėjimas), A. Paulauskas (Žaslių–Palomenės apylinkės).